Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos mokslininkų išvada: skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai

Protestas prieš skalūninių dujų paiešką Lietuvoje
Vygintas Skaraitis/BFL nuotr. / Protestas prieš skalūninių dujų paiešką Lietuvoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) pristatyti studijos „Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“ rezultatai. Išvados skelbia: skalūnų dujų žvalgyba, atliekama laikantis įstatymų, nekeltų pavojaus nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai.

„Visuomenė įbauginta ne visiškai pagrįstai. Mūsų studijoje yra tezė, kuri eina per visus skyrius: laikantis įstatymais nustatytos tvarkos ir reglamentų, poveikis aplinkai daugeliu atvejų yra negalimas, o kai kuriais atvejais, jei ir galimas, tai nežymus“, – konstatavo studijos darbo vadovas, geologas, LMA narys, profesorius Algimantas Grigelis, turintis darbo patirties Švedijoje, Anglijoje, Kanadoje, Sirijoje ir kt.

Jis atkreipė dėmesį, kad pavojus žmogaus sveikatai slypi visur. „Galiu ir nuo kėdės nukritęs susilaužyti koją ar ranką“, – rizikos tikimybę palygino A.Grigelis.

Visuomenė įbauginta ne visiškai pagrįstai. Yra ir gerosios praktikos pavyzdžių, apie kurią dažniausiai nekalbama.

Jis pažymėjo, kad meškos paslaugą padaro plačiai nušviečiami pavyzdžiai iš blogosios praktikos: „Tačiau juk yra ir gerosios praktikos pavyzdžių, apie kuriuos dažniausiai nekalbama.“

Ne informavo, bet sukėlė fobijas

„Jei lazdą įbesite į ežero paviršių, pamatysime kylančius burbuliukus. Tai juk yra metanas, bet ar kada nors pagalvojote, kad tai pavojinga?“ – retoriškai klausė studijos bendradarbis, LMA tikrasis narys, technologas profesorius Algirdas Vaclovas Valiulis.

Visuomenėje skambėjusius gąsdinimus dėl skalūnų dujų žvalgybos grėsmės jis pavadino populistiniais – ne informuojančiais, bet keliančiais fobiją.

A.Grigelis atkreipė dėmesį, kad pirmasis naftos gręžinys Lietuvoje padarytas 1968 metais. „Tačiau iki šio laiko nebuvo jokių trikdžių ar kenksmingų padarinių – nei naftos telkinių paieškose, nei gavyboje“, – pažymėjo mokslininkas.

Svarbiausia pamatuoti rizikos ir naudos santykį

Energetikas, LMA narys, profesorius Jurgis Vilemas apgailestavo, kad dėl visuomenės ir kai kurių politikų fobijų liko neatsakytas pagrindinis klausimas – kiek skalūnų dujų realiai turime ir kokia galėtų būti jų gavybos savikaina.

„Gaila, kad nepavyko sandoris su „Chevron“: negi dar ilgai gyvensime spekuliacijomis, o ne žinojimu? Mano rekomendacija valdžiai: kiek galima skubiau atlikti geologinius tyrimus ir sužinoti resursus. Tada jau galima kalbėti apie kitus žingsnius ir svarstyti, ar jų gavyba pasiteisintų“, – kalbėjo J.Vilemas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Chevron“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Chevron“

Jis neslėpė: bet kuri inžinerinė ir technologinė žmogaus veikla nėra neutrali aplinkai. Tačiau, anot mokslininko, prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti naudos ir galimos rizikos santykį.

„Jokioje srityje nėra tiek rizikos kiek automobilių transporte, kuris ne tik teršia aplinką, bet ir kelia grėsmę žmonių gyvybėms. Tačiau įvertinę ekonominę ir socialinę naudą žmonės rizikuoja. Dėl neigiamos įtakos, kuri net nėra įrodyta, baimės stabdyti žingeidumą nėra gerai. Naudingųjų iškasenų išgavimo rizikos laipsnis labiau priklauso ne nuo technologijos, o nuo įstatyminės bazės ir kontrolės mechanizmų. Jei viskas civilizuotai sutvarkyta, tai rizika tokia, dėl kurios tikrai neverta stabdyti proceso“, – įsitikinęs J.Vilemas. 

Klydo ir politikai, ir „Chevron“

J.Vilemas atkreipė dėmesį, kad pavojų visuomenė priima aštriau, todėl reikia negailėti pastangų ir išlaidų informavimui, ar tai būtų skalūninės dujos, euro įvedimas, ar žemės pardavimas užsieniečiams.

Jokioje srityje nėra tiek rizikos kiek automobilių transporte, kuris ne tik teršia aplinką, bet ir kelia grėsmę žmonių gyvybėms. Tačiau įvertinę ekonominę ir socialinę naudą žmonės rizikuoja.

„Reikia pademonstruoti arba naudą, arba įrodyti, kad tai nėra pavojinga. Jei tai nepadaryta, atsiranda neigiama reakcija. Mokykimės iš klaidų: tos dujos niekur neištekėjo, jos ten vis dar yra, nors net didesnė tikimybė, kad yra ne jų, o naftos“, – svarstė mokslininkas.

A.Grigelis atkreipė dėmesį, kad klaidų padarė ir „Chevron“ atstovai, skubotai važinėdami po kaimus ir įtikinėdami gyventojus sudaryti sutartis, leidžiančias naudotis jų žeme.

„Tai buvo per anksti, todėl ir kilo priešprieša, prasidėjo judėjimas prieš skalūnus. Pirmiausia reikėjo kalbėti apie kompensacijas už patirtus nuostolius, jei tokių būtų. Amerikiečiai mielai užleidžia savo žemę gręžiniui, nes žino, kad, jei ten bus rasta iškasenų, jie gaus iki 12,5 proc. išgaunamos vertės“, – kalbėjo A.Grigelis.

Skelbs naują konkursą

Portalas 15min.lt primena, kad kilus dalies visuomenės protestams ir kai kurių politikų pasipriešinimui, Seimas pernai gegužę sugriežtino skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesą. Priėmus įstatymų pataisas, JAV energetikos milžinės „Chevron“, norėjusios vykdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje, atstovai pareiškė, kad bendrovei gali tekti daugiau investuoti, prireiks daugiau laiko, ieškant skalūnų.

Be to, politikai svarstė skalūnų dujas apmokestinti 40 proc. baziniu mokesčiu, o toks mokestis būtų didžiausias pasaulyje. Todėl „Chevron“ pranešė, kad traukiasi iš konkurso dėl angliavandenilių išteklių naudojimo.

2013 metų spalio pabaigoje Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso posėdyje Konkurso komisija priėmė sprendimą skelbti pakartotinį angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Šilutės–Tauragės plote. Buvo nutarta, kad būtina patikslinti ir geriau suformuluoti konkurso sąlygas bei teisės aktus, reglamentuojančius žvalgybą ir gavybą.

BFL nuotr./Valentinas Mazuronis
BFL nuotr./Valentinas Mazuronis

„Akylai stebėjau vykstantį pasirengimo procesą, nuolat derinome įvairias nuostatas. Šiuo metu dalis teisės aktų dar derinami, bet kita dalis jau perduota Vyriausybei. Planuodami matome, kad gegužės pabaigoje ar birželį jau būtų realu paskelbti pakartotinį skalūninių dujų konkursą. Energetinės nepriklausomybės klausimas tampa vis svarbesnis“, – antradienį sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min