Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Limfomos gydymo sėkmę lemia moderni medicina

Kraujo tyrimai
123rf.com / Kraujo tyrimai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rugsėjo 15 dieną Lietuvoje jau dešimtą kartą minima Pasaulinė limfomos diena. Pasaulyje ši dieną pirmą kartą paminėta 2004 m. Šiuo metu mūsų šalyje piktybine limfoma serga apie 7 500 žmonių.

Dėl visuomenės senėjimo piktybinių ligų kreivė neišvengiamai kopia į viršų, tad ir susirgimų limfoma skaičius didėja kasmet – pastaruoju metu įvairiomis limfomos rūšimis kasmet suserga apie 500 naujų pacientų. Dėl per pastarąjį dešimtmetį sparčiai tobulėjančios medicinos pasiekimų daugelis šių pacientų pasveiksta arba jų liga ilgam sustabdoma.

Tačiau kraujo vėžiu sergančių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė teigia, kad Lietuvoje susirgusieji dar negali tikėtis Vakarų Europos gyventojams prieinamo gydymo

Mes atsiliekame nuo daugelio Europos šalių. Taip nutinka ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl kai kurių įstatymų nuostatų, apsunkinančių vilties programų prieinamumą ir dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose. Net galimybės nemokamai gauti modernų vaistą, iš valstybės biudžeto neimant nė lito, neretai yra smarkiai suvaržytos, – teigė I.Drėgvienė.

„Dabar piktybinėmis kraujo ligomis sergantys pacientai jau gauna bazinį modernų gydymą. Tiesa, tą, kuris buvo atrastas prieš 10 ar daugiau metų. Kiekvieną rudenį minime piktybinių kraujo ligų žinomumo dienas, tačiau pagrindinis mūsų visų, buvusių ir esamų pacientų, jų artimųjų, medikų rūpestis išlieka tas pats – medicinos technologijų pažanga kuriant naujus vaistus onkohematologiniams pacientams gelbėti yra didžiulė, tačiau Lietuvos žmonėms šie nauji metodai yra sunkiai prieinami, – teigė I.Drėgvienė. – Mes atsiliekame nuo daugelio Europos šalių. Taip nutinka ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl kai kurių įstatymų nuostatų, apsunkinančių vilties programų prieinamumą ir dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose. Net galimybės nemokamai gauti modernų vaistą, iš valstybės biudžeto neimant nė lito, neretai yra smarkiai suvaržytos.“

Limfoma – limfinės sistemos vėžys. Ji atsiranda sutrikus normaliai limfocitų gamybai, kai nesustabdomai ima gamintis pakitę limfocitai. Jie ima kauptis limfmazgiuose, kurie padidėja. Tačiau limfoma gali pasireikšti ir kituose organuose – blužnyje, kaulų čiulpuose, smegenyse. Susirgimo simptomai gali būti paviršinis limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis, svorio kritimas.

Žmogaus organizme yra du limfocitų tipai, iš kurių gali atsirasti limfomos: T-limfocitai ir B –limfocitai. Limfomos skirstomos į dvi pagrindines grupes – Hodžkino ir Ne Hodžkino. Hodžkino limfoma dažniausiai suserga jauni žmonės nuo 15 iki 30 metų. Tokių pacientų mūsų šalyje kasmet atsiranda apie 60-80. Ne Hodžkino limfoma būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai jau perkopę 50 metų, jie sudaro didesnę dalį sergančiųjų – kasmet apie 400.

Santariškių klinikose turime galimybę tai atlikti greitai bei kokybiškai, nes turime kraujo ligų imunologinių tyrimų laboratoriją, bei Hematologijos centre – vienintelę šalyje specializuotą vėžio genetinės diagnostikos laboratoriją, kurioje mūsų specialistai onkogenetikai atlieka tyrimus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių pacientams, – sakė L.Griškevičius.

Šioms ligoms būdinga vangi arba agresyvi eiga. Dažniausiai pasitaikanti agresyvios eigos difuzinė didelių B ląstelių limfoma yra išgydoma daugiau kaip pusei pacientų. Vangios eigos limfomos yra šios: smulkių B limfocitų limfoma, folikulinė limfoma, marginalinės zonos limfoma bei daugelis kitų. Tikslios šių ligų atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau daugeliu atvejų limfomos genetinėje medžiagoje nustatoma nemaža pakitimų. Verta atkreipti dėmesį ir į tokius rizikos veiksnius kaip vaistai, slopinantys imuninę sistemą, infekcijos (pvz., hepatito C, Epstein-Barro virusai.

VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius sako, kad šioms ligoms gydyti tenka pasitelkti visą modernios medicinos priemonių arsenalą.

„Šalia jau tradicinės chemoterapijos, radioterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos, limfomos gydomos modernia imunoterapija. Imunoterapija – modernus gydymas monokloniniais antikūnais, veikiančiais tik tam tikrus žymenis savo paviršiuje turinčias limfomos ląsteles. Tačiau Lietuvoje pacientams prieinamas tik vienos rūšies gydymas imunoterapija, tuo tarpu pasaulyje šiuo metu atrasti net keli gydymo būdai. Gydant ir diagnozuojant retesnes limfomas reikia ypač daug patirties bei labai sudėtingų imunologinių bei genetinių tyrimo metodų, specialių laboratorijų, – kalbėjo L.Griškevičius. – Laimei, Santariškių klinikose turime galimybę tai atlikti greitai bei kokybiškai, nes turime kraujo ligų imunologinių tyrimų laboratoriją, bei Hematologijos centre – vienintelę šalyje specializuotą vėžio genetinės diagnostikos laboratoriją, kurioje mūsų specialistai onkogenetikai atlieka tyrimus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių pacientams. Galime pasidžiaugti ir puikiai sukurta infrastruktūra kaulų čiulpų transplantacijoms. Jas atliekame visiems pacientams, kuriems tai būtina – nėra jokių eilių, sudėtingiausios negiminingo donoro kalų čiulpų transplnatacijos atliekamos ir kitų Baltijos šalių pacientams.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min