R. Stuko teigimu, tai yra gyvūniniai riebalai, kurie skatina širdies kraujagyslių ligų plitimą, o būtent šiomis ligomis dažniausiai serga ir nuo jų dažniausiai miršta lietuviai. „Atsižvelgdami į konkrečią situaciją, rekomenduojame atsisakyti tų gyvūninių riebalų, nes žmonės jų ir taip suvalgo nemažai“, – tvirtina mitybos žinovas. Pusryčiams jis pataria valgyti košes su uogomis. O jei norite pikantiškesnės košės, paskaninkite ją garstyčiomis arba prieskoninėmis žolelėmis, sako R. Stukas.
– Pone Stukai, ką geriausia valgyti pusryčiams?
– Rupių grūdų, dribsnių košė – tai, ko gero, vienas iš geriausių pasirinkimų, nes pagrindinis pusryčių patiekalas turėtų būti košė. Žinoma, ne manų kruopų košė, o kitų grūdų, kur yra sudėtinių angliavandenių. Tik svarbiausia, kad košė nebūtų pagardinta riebalais: sviestu, grietine ar spirgučiais. Košę galima pagardinti ir šviežiomis, ir šaldytomis uogomis. Jei norime pusryčiauti šiek tiek pikantiškiau, galima įdėti šiek tiek garstyčių, įvairių prieskoninių žolelių.
Būtent košė yra vienas iš tokių geriausių pasirinkimų, ir tą mes galime matyti maisto pasirinkimo piramidėje
Būtent košė yra vienas iš tokių geriausių pasirinkimų, ir tą mes galime matyti maisto pasirinkimo piramidėje. Įvairios valstybės šiek tiek keičia mitybos piramidę, bet visose valstybėse, kiek yra patvirtintų sveikos mitybos piramidžių modelių, grūdiniai produktai, košės, sudaro piramidės pagrindą. Būtent tuos produktus reikėtų valgyti praktiškai kasdien, tik pakaitomis.
– Kodėl sakote, kad košė neturėtų būti pagardinta riebalais? Gal galima įsidėti bent truputį sviesto?
– Taip sakydamas remiuosi Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų duomenimis. Mes džiaugiamės, kad žmonės, gamindami maistą, pradėjo vartoti daug aliejaus. Vis dėlto dar nemažai žmonių vartoja sviestą. Tai yra gyvūniniai riebalai, kurie skatina širdies kraujagyslių ligų plitimą, o šios ligos Lietuvos gyventojų mirtingumo, sergamumo struktūroje užima pirmą vietą. Todėl, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, rekomenduojame atsisakyti tų gyvūninių riebalų, nes žmonės jų ir taip suvalgo nemažai. O sviestas yra grynas riebalas. Tai jau faktiškai išgrynintas pieno produktas, bet riebalas, todėl geriau, kur tik įmanoma pasistengti, sviesto išvengti.
– Kodėl būtent košę taip tinka valgyti rytais? Kaip ji veikia mūsų organizmą?
– Košėse yra stambiamolekulinių angliavandenių. Angliavandeniai yra pagrindinis tiekėjas, nes jie labai lengvai skaldomi. Jau seile tekantys fermentai po truputį ima skaidyti angliavandenius, jie greitai įsisavinami ir žmogus protinei, fizinei veiklai gali naudoti jų tiekiamą energiją. Nors vienas gramas angliavandenių siekia maždaug keturias kilokalorijas, palyginti su riebalais, kurie turi devynias kilokalorijas, tai yra lyg ir nedaug. Bet per tą didesnį angliavandenių kiekį mes surenkame reikalingų kalorijų, kurios gali būti greitai eikvojamos. O riebalinės – lėtas energijos šaltinis. Kol jos bus sunaudotos, žmogus gali ir persivalgyti, o kartais net pradeda didėti kūno svoris, nes sotumas ateina vėliau.
– Taigi varškė su arbata ar kava per pusryčius – blogas pasirinkimas?
– Pieno produktai, pavyzdžiui, liesa varškė tiktų vakarienei. Žinoma, kartais mitybą tikrai galime paįvairinti varške ar kitais patiekalais. Vis dėlto košė yra pagrindinis produktas, kuris turėtų būti vartojamas per pusryčius. Bet įvairovei kelias tikrai neužkertamas.
– Ar, Jūsų nuomone, pusryčiauti būtina?
– Kaip rodo tyrimai (ne vien mūsų, bet ir kitų pasaulio šalių) pusryčiauti tikrai rekomenduojama. Žinoma, jei žmogus vakare daug privalgė (nors tai nerekomenduojama), tokiu atveju tikrai patarčiau pusryčiauti nestipriai arba pusryčius praleisti. Bet šiaip reikėtų laikytis principo, kad pusryčiai yra reikalingi. Ir per pusryčius rekomenduojama valgyti šiltą maistą.
