82 proc. Europos jaunimo gali lengvai įsigyti alkoholinių gėrimų. 76 proc. Lietuvos jaunuolių tvirtina, kad per 24 valandas gali labai lengvai gauti tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių. Tik 9 proc. 15–24 metų Lietuvos jaunuolių norėtų, kad alkoholis būtų visiškai draudžiamas, o 16 proc. pasisako už tai, kad jam apskritai nebūtų taikomi jokie apribojimai.
Maskvos mokyklose atlikta apklausa parodė, kad 11 proc. aštuntokų jau yra rizika susirgti alkoholizmu. 39 proc. 8–11 klasių paauglių geria kartą per savaitę. Pirmą kartą alkoholio dažniausiai pabando 11 metų sulaukę berniukai ir 13 metų mergaitės. Gerti pradėjus iki 15 metų amžiaus, tikimybė atsirasti priklausomybei nuo alkoholio penkis kartus didesnė, negu gerti pradėjus sulaukus 21 metų amžiaus ar vėliau.
Paaugliai mėgsta „lengvus“ gėrimus, kokteilius. Rimtai sunerimti verta, kai paauglys pradeda gerti 3–4 kartus per mėnesį. Po dvejų metų nepertraukiamo tokių malonių gėrimų vartojimo prie alkoholio taip priprantama, kad be jų gyvenimas būna nebeįmanomas. Atsiminkite – priklausomybė nuo alkoholio yra liga.
Kodėl paaugliai girtauja?
Viena iš pagrindinių alkoholio vartojimo priežasčių – šeima. 60–70 proc. vaikų alkoholio pirmą kartą paragavo šeimoje, dažniausiai dar nesulaukę 10 metų amžiaus. Vaikai, stebėdami suaugusius, pradeda galvoti, kad alkoholis yra norma ir privaloma šeimos šventės dalis. Stebint suaugusiųjų šventes, atrodo, kad jie susirinko ne bendrauti, o išgerti, dažnai ir vaikams duodama paragauti vyno, sidro, alaus. Atėjus paauglystei pradedama imituoti suaugusiuosius. Iš namų patirties vaikas supranta, kad gerti reikia daug, greit ir viską, kas stovi ant stalo. Tai ir būdinga paauglių girtavimui – jie geria viską, ką tik gali gauti, maisto būna mažai, jis užima užkandos vaidmenį.
Daugiau kaip pusė alkoholį vartojančių vaikų nepakankamai kontroliuojami ir prižiūrimi tėvų. Daug lemia ir draugiškų, emocionalių santykių tarp tėvų ir atžalų nebuvimas. Darnaus bei atviro bendravimo su tėvais stoka didina paauglių, ypač mergaičių, rūkymo ir svaiginimosi alkoholiu riziką.
Alkoholikų tėvų vaikai labiau linkę į problemas su alkoholiu. Dažnai alkoholį vartoja tų šeimų, kuriose dažni konfliktai ar smurtas, atžalos. 91 proc. šeimų, kurių paaugliai geria, socialiai nestabilios. Dauguma alkoholikų paauglių – iš nepilnų šeimų.
Daug vaikų alkoholikais gimsta dėl to, kad būdami motinos gimdoje gavo alkoholio (motina gėrė būdama nėščia). Gimęs toks vaikas verkia po gimdymo, o patepus jam burnytę alkoholiu, nurimsta.
Alkoholinę ligą gali lemti ir paveldimumas. Mokslininkai net ieško specifinio geno, kuris lemia potraukį alkoholiui. Įtakos gali turėti ir sutrikęs etanolio metabolizmo procesas. Yra nuomonių, jog dažniau geria tie žmonės, kurių smegenyse nepakankamai gaminasi endorfinų, o alkoholis skatina jų išsiskyrimą.
Paaugliai nori atrodyti labiau subrendę, nepriklausomi. Iš prigimties jie linkę imituoti viską, kas atrodo madinga ir „kieta“. Atsisakius išgerti galima susidurti su pašaipomis ar išmetimu iš draugų rato, tad jaunuolių gėrimas gali būti ir tarpusavio spaudimo rezultatas. Dažniau girtauti linkę greit kitų įtakai pasiduodantys paaugliai, kurie tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja.
Dar viena paplitusi gėrimo priežastis – psichinės ir emocinės problemos. Vaikas gali kentėti nuo depresijos ar nerimo. Asmenybė, kuri nesugeba adaptuotis nei šeimoje, nei visuomenėje, negali susidoroti su vidiniais ir išoriniais stresoriais, gali būti labiau linkusi į alkoholio vartojimą.
Didelį vaidmenį atlieką ir televizijos reklama bei kita žiniasklaida – alkoholis pateikiamas kaip atsipalaidavimo, poilsio priemonė, tikrų vyrų gėrimas ir pan.
Alkoholio žala jaunam organizmui
Paauglius alkoholis veikia daug stipriau negu suaugusiuosius, kadangi jų organizmas nėra visiškai susiformavęs, daug funkcijų dar nepakankamos. Alkoholis JAV laikomas pirmaujančia paauglių mirties priežastimi, jis prisidedantis prie mirčių dėl motorinių transporto priemonių įvykių, savižudybių, šeimos ir socialinių problemų.
Paaugliams tolerancija alkoholiui, ypač kai šis vartojamas sistemingai (2–3 kartus per mėnesį), auga sparčiai. Kuo anksčiau jaunas žmogus pradeda vartoti svaigalus, tuo didesnė rizika jam tapti priklausomam, greičiau išryškėja alkoholizmo požymiai: paauglys negali suvokti, kiek išgėrė, neprisimena, kas atsitiko išgertuvių metu, nesivaržo pasigerti su svetimais žmonėmis, turi stiprų potraukį alkoholiui, ignoruoja savo ligą. Taip pat greitai formuojasi alkoholio abstinencijos sindromas (būsena, atsirandanti ilgai vartojus alkoholį ir staiga nustojus jį gerti), gali pasireikšti psichozė, kuriai būdingas dirglumas, agresyvumas, po to apatija.
Kadangi jaunuolio centrinė nervų sistema dar galutinai nesusiformavusi, girtuokliaujant ji pažeidžiama itin stipriai. Rezultatas – intelekto, atminties, emocinio atsako sutrikimai. Alkoholis smegenyse pažeidžia plotą, atsakingą už mąstymą, planavimą, sprendimų priėmimą bei impulsų kontrolę ir sritį, susijusią su mokymusi ir atmintimi. Pažeidimai gali būti ilgalaikiai ir negrįžtami.
Priklausomybė nuo alkoholio siejama su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimas, opozicinio neklusnumo sutrikimas, antivisuomeninis asmenybės sutrikimas. Maždaug pusė alkoholį vartojančių paauglių skaito mažai, o 19 proc. jų neskaito visai.
Reguliariai geriantiems paaugliams būdinga ankstyva seksualinė veikla, kuri eikvoja augantį organizmą, gali lemti ankstyvą lytinių funkcijų silpnėjimą, didina lytiniu keliu plintančių infekcijų tikimybę. Kontraceptinių priemonių nenaudojimas veda į nepageidaujamą nėštumą bei ankstyvus abortus. Jei vyrų reprodukcinės funkcijos metus gerti atsistato praėjus pusmečiui, moterų lytinių organų pakenkimai negrįžtami. Viso to pasekmės – apsigimimai ir jaunų moterų nevaisingumas.
Tarp geriančių paauglių dažni kepenų pažeidimai, kepenų cirozė, kasos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, inkstų, šlapimo takų uždegiminės ligos... Silpstantis imunitetas veda prie didesnio jautrumo infekcijoms. Alkoholis nepataisomai suardo endokrininę sistemą, didina diabeto riziką.
Ženklai, kad jaunuolis vartoja alkoholį
Intensyviai girtaujančių paauglių elgesys kinta greit. Nors jie geria pasislėpę, tačiau apgirtę stengiasi pasirodyti viešumoje, demonstruoti savo „vyriškumą“: šaukti, kvailioti, didžiausiu garsu įjungti muziką, užkabinėti praeivius, tyčiotis, mušti vaikus ar senus žmones.
Požymiai, kad paauglys turi problemų dėl alkoholio:
- Staiga atsiradę nauji draugai, nenoras su jais supažindinti. Santykiuose su buvusiais draugais paauglys būna šaltas, nepasitikintis, nenuoširdus.
- Nuotaikos pokyčiai, suprastėjusi atmintis, neaiški kalba, padidėjęs piktumas, dirglumas, veiklos, kurios metu negalima gerti, vengimas, nemiga ar pernelyg ilgas miegojimas, apatija, energijos trūkumas, buvusių interesų praradimas.
- Svorio praradimas, veido, ypač skruostų, paraudimas, neaiškios kilmės skrandžio veiklos sutrikimai, ligota išvaizda rytais.
- Problemos mokykloje (prastas lankomumas), dėmesio deficitas.
- „Sukilimas“ prieš taisykles, staiga atsiradusios pretenzijos į privatumą.
- Alkoholio kvapas, iš namų dingstantys gėrimai.
- Alkoholį vartojantys paaugliai, lyginant su negeriančiais bendraamžiais, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio pramoginiais tikslais, įskaitant lankymąsi socialiniuose tinkluose bei muzikos klausymą.
Labai svarbu ligą kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti. Paauglių piktnaudžiavimą alkoholiu gydyti sunku, dažnai tai atliekama su gydytojų priežiūra.
