Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Unikalus tyrimas atskleidė: nesame apsaugoti nuo pavojingų cheminių medžiagų

10 savanorių kraujyje buvo ieškoma pavojingų cheminių medžiagų
Baltijos aplinkos forumo nuotr. / 10 savanorių kraujyje buvo ieškoma pavojingų cheminių medžiagų
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antradienį Baltijos aplinkos forumas paskelbė unikalaus Lietuvoje kraujo tyrimo rezultatus. Tyrimu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į platų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą kasdieniuose gaminiuose. 10 savanorių kraujyje buvo ieškoma pavojingų cheminių medžiagų. Paaiškėjo, kad jomis užterštas visų savanorių organizmas.

Komentuodamos rezultatus, Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertės išsakė vienareikšmę poziciją – pavojingų cheminių medžiagų mūsų organizme neturėtų būti, tuo šiuo metu turi pasirūpinti pats vartotojas. Organizatoriai skatina žmones domėtis kasdienių gaminių sudėtyje esančiomis cheminėmis medžiagomis, vadovautis atsargumo principu ir rinktis sveikatai bei aplinkai palankesnes alternatyvas.

Baltijos aplinkos forumo inicijuoto tyrimo metu buvo ieškoma trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų, kurie dažnai naudojami minkšos plastmasės gaminiuose, tačiau dedami ir į kvepalus bei statybines medžiagas, degumą mažinančių medžiagų, kurios ilgą laiką plačiai naudotos elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose ir perfluorintų junginių, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas riebalams bei vandeniui ir naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse.

Iš viso tirtos 28 medžiagos, o  savanorių kraujyje rasta 15 iš jų. Šios medžiagos yra pavojingos tuo, kad yra patvarios, linkusios kauptis organizmuose ir siejamos su įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, autoimuninėmis ligomis, vaisingumo problemomis.

Iš viso tirtos 28 medžiagos, o  savanorių kraujyje rasta 15 iš jų. Šios medžiagos yra pavojingos tuo, kad yra patvarios, linkusios kauptis organizmuose ir siejamos su įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, autoimuninėmis ligomis, vaisingumo problemomis.

Tokių pavojingų medžiagų šiandien skaičiuojama iki 3000. Kasmet atliekami moksliniai tyrimai atskleidžia vis naujų įrodymų dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio sveikatai bei paplitimo.

„Galime tik įsivaizduoti, koks pavojingų medžiagų kokteilis išryškėtų ištyrus visas pavojingas chemines medžiagas, kurių priskaičiuojama keli šimtai”, – teigia Baltijos aplinkos forumo (BEF) cheminių medžiagų ekspertė Justė Buzelytė.

Buvo tirtos tiek leistinos, teik ES ar pasaulyje uždraustos ar ribojamos medžiagos. Aptikta ir vienų, ir kitų. „Tai parodo, kokios tvarios yra šios medžiagos ir kaip ilgai užtrunka, kol jos pasišalina iš mūsų aplinkos ir organizmo. Pavyzdžiui, 2004 metais įsigaliojo draudimas naudoti kelias degumą mažinančias medžiagas ES. Prajėjo jau 10 metų, tačiau šios medžiagos vis dar aptinkamos“, – komentavo Justė Buzelytė.

Pavojingos cheminės medžiagos į žmogaus organizmą patenka iš aplinkos, su maistu, per dulkes bei naudojant gaminius, kurių sudėtyje yra šių medžiagų. Akcijos metu be savanorių kraujo taip pat buvo tirtos jų namų dulkės bei prekybos centruose atrinkti gaminiai.

Iš tirtų 67 gaminių, 25-iuose (beveik 40 proc.) aptikta ftalatų – medžiagų, dažniausiai siejamų su vaisingumo sutrikimais ir vėžiniais susirgimais, o 16-oje iš jų – didesnes (kai gaminje yra daugiau nei 0,1% ftalatų) koncentracijas. Pavojingų cheminių medžiagų kokteilis rastas ir namų dulkių mėginiuose.

Pasak cheminių medžiagų ekspertės Lauros Stančės, Europos Sąjunga šiandien turi vieną pažangiausių cheminių medžiagų valdymo teisės aktų, kuriuo remiantis chemines medžiagas naudoti galima tik įrodžius, kad jos nėra žalingos sveikatai ir aplinkai.

Laura Stančė atkreipia dėmėsį, kad susirūpinimą kelia Europos Sąjungos numatytas pereinamasis laikotarpis įgyvendinti pažangųjį teisės aktą. Numatyta tai padaryti iki 2020 metų.

Paradoksalu, tačiau iki 2007 m. galiojo atvirkštinis principas – buvo galima naudoti viską, kol nesurinkta pakankamai įrodymų, jog tai kenksminga.

Laura Stančė atkreipia dėmėsį, kad susirūpinimą kelia Europos Sąjungos numatytas pereinamasis laikotarpis įgyvendinti pažangųjį teisės aktą. Numatyta tai padaryti iki 2020 metų.

„Toks laikotarpis visai logiškas gamintojams – reikia pakeisti gamybos linijas, susirasti naujus žaliavų tiekėjus arba įrodyti, kad medžiaga nekelia grėsmės vartotojui. Visgi vartotojui tai suteikia didesnę atsakomybę – pačiam domėtis ir atidžiai rinktis produktus“, – teigia ekspertė.

Visi savanoriai, dalyvavę tyrime, išreiškė gilų susirūpinimą tyrimų rezultatais, savo, šeimos narių ir visuomenės sveikata.

„Kai mums pristatė rezultatus, vis dar žindžiau savo vaiką. Sužinojau, ką jis gauna su mano pienu. Blogiausia, kad šios medžiagos linkusios kauptis. Vadinasi, mūsų vaikai toksinę dozę sukaups  daug greičiau“, – teigia medikės išsilavinimą turinti savanorė Aušra, auginanti 2 mažus vaikus.

Jos vyras Vytautas, taip pat dalyvavęs tyrime, galėtų būti laikomas sektinu besidominčio, aktyvaus vartotojo pavyzdžiu. Jis atidžiai tyrinėja gaminių sudėtis, domisi pavojingomis cheminėmis medžiagomis, renka informaciją apie jų poveikį, dažnai apie tai kalbasi su savo šeima.

Vytautas ir jo šeima renkasi ekologiškus, natūralius, bekvapius produktus, vengia baldų, pagamintų iš medžio drožlių plokščių, stengiasi buityje nenaudoti agresyvios chemijos, dažnai vėdina patalpas.

Mokytojas Gediminas įsitikinęs, kad visos moksleivių prekės turi būti atidžiai parenkamos – klausiant tiekėjų apie gaminio sudėtį, pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, atkreipiant dėmesį į eko ženklus ir kitus specialiuosius žymėjimus.

„Namų aplinkoje auga du maži vaikai, kurių sveikata mums labai svarbi. Vienas iš jų kažkam alergiškas. „Močiutės“ ir svečiai neretai dovanoja neaišku iš ko pagamintus žaislus. Žinoma, jie tai daro tik gerų ketinimų vedini, nes nežino apie galimą pavojų. Norėtųsi, kad žinotų“, – teigia Vytautas.

Mokytojas Gediminas įsitikinęs, kad visos moksleivių prekės turi būti atidžiai parenkamos – klausiant tiekėjų apie gaminio sudėtį, pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, atkreipiant dėmesį į eko ženklus ir kitus specialiuosius žymėjimus.

Savanorių tarpe buvo Jurgis ir Erica Didžiuliai. Jurgis Didžiulis pabrėžė, kad kiekvienas vartotojas turi pats pasirūpinti savimi: „Kas geriau nei mes patys galime kontroliuoti tai, ką vartojame“.

Jam pritarė ir kitas savanoris gamtininkas Žymantas Morkvėnas: „Šiuolaikinėje gyvenimo ir vartojimo kultūroje esame pratinami negalvoti, už mus tai „padaro“ reklama, patrauklios pakuotės. Mums pristatomos savybės, dėl kurių verta vartoti, tačiau nutylima apie rizikingus komponentus. Todėl turime domėtis, klausti ir rūpintis savo kūnu patys.“

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, taip pat dalyvavęs tyrime, atkreipė dėmesį į pavojingų cheminių medžiagų poveikį aplinkai: „Gaminiuose naudojamos pavojingos medžiagos patenka ne tik į žmogaus, bet ir į gyvūnų organizmus, teršia visą ekosistemą, kurioje vėliau dar ilgai cirkuliuoja ir iš kurios pakartotinai gali patenti į žmogaus organizmą.“

Komentarai
Temos Sveikata, Chemija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min