Iki lapkričio 21 dienos Lietuvoje jau užregistruoti 82 meningokokinės infekcijos atvejai. Tuo metu per visus praėjusius metus ši liga nustatyta 83 žmonėms. Pernai nuo jos Lietuvoje mirė 9 gyventojai, šiemet infekcija jau nusinešė 11 gyvybių.
Meningokokinė infekcija labai klastinga ir gali smogti žaibiškai. Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, nusilpus imunitetui, patiriant nuolatinį stresą ir pan.
Pagrindiniai meningokokinės infekcijos sukėlėjai yra A, B ir C tipo bakterijos. A tipas labiau paplitęs Afrikos regione. Pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos siūloma keliaujantiems į endemines teritorijas.
C tipo meningokokai labiau paplitę Vakarų Europos šalyse, kai kuriose šalyse skiepijimai nuo C tipo meningokokinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepų kalendorius.
Vakcinai dar reikės laiko
Vakcina nuo Lietuvoje ir Rytų Europoje labiau paplitusio B tipo meningokoko sukurta tik šiais metais: 2013 metų sausio 14 dieną ji buvo įregistruota Europos vaistų agentūroje (EMA).
Vakcina dar labai „jauna“, todėl nežinoma, kuriam laikui ji užtikrintų imunitetą, ar, tarkime, keturių dozių užtektų apsisaugoti visam gyvenimui.
„Tačiau kol kas vakcina yra gamybos procese ir nenaudojama nė vienoje Europos šalyje. Manoma, kad Lietuvą ji turėtų pasiekti 2015 metais. Tačiau tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo gamintojų: kiek vakcinų jie pagamins, kurioms šalims nuspręs teikti pirmoms ir t.t.“, – portalui 15min.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė.
Meningokokine infekcija dažniausiai serga vaikai iki penkerių metų, todėl vakcinos anotacijoje rašoma, kad ja rekomenduojama pradėti skiepyti kūdikius. Tokiu būdu jie augtų su imunitetu šiai infekcijai.
„Tačiau įtraukti vakciną į nacionalinių skiepų kalendorių kol kas atsisakė tokios šalys kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė. Vakcina dar labai „jauna“, todėl nežinoma, kuriam laikui ji užtikrintų imunitetą, ar, tarkime, keturių dozių užtektų apsisaugoti visam gyvenimui, ir pan.“, – aiškino specialistė. Kelerius metus nuo vakcinos naudojimo pradžios bus stebimas jos įsisavinimas, šalutiniai poveikiai, efektyvumas ir kt.
Lietuva – Europos rekordininkė
Vidutiniškai Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 60 meningokokinės infekcijos atvejų. Liga nusineša vidutiniškai apie šešias gyvybes.
Sergamumas meningokokine infekcija Lietuvoje 2012 metais siekė 2,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
2010 m. bendras ES šalių meningokokinės infekcijos sergamumo rodiklis buvo 0,73 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Pagal 2012 metų statistiką Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje pagal meningokokinės infekcijos paplitimą. Tačiau vertinant kitų infekcijų kontekste, ši infekcija – reta: sergamumas pneumokokine infekcija daug kartų didesnis“, – palygino G.Gargasienė.
Gali mirti per 18–48 valandas
Meningokokinė infekcija – ūmi užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, galimas kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas, odos bėrimas.
Vertinant kitų infekcijų kontekste, ši infekcija – labai reta: sergamumas pneumokokine infekcija daug kartų didesnis.
Kraujyje esantys mikrobai ir jų toksinai pažeidžia kraujagysles ir dėl to įvairiuose organuose susidaro kraujosruvos. Meningokokai į smegenis dažniausiai patenka kraujo keliu, kur ir toliau dauginasi.
Tačiau 1 proc. užsikrėtusiųjų meningokokine infekcija išsivysto sunkios invazinės meningokokinės infekcijos formos – meningitas ir/ar meningokokemija (tipinė, žaibinė, lėtinė). Ypač sunki ligos forma – žaibinė meningokokemija. Ji prasideda staiga, ligonio būklė blogėja valandomis, hemoraginiai bėrimai atsiranda po keleto valandų, beria labai gausiai. Dėl sutrikusios mikrocirkuliacijos susidaro didelės tamsiai violetinės dėmės. Vystosi organų nepakankamumas. Ligonis gali mirti per 18–48 val.
Plinta per kvėpavimo takus
Palankios sąlygos užsikrėsti meningokokine infekcija randasi vaikų ir jaunų žmonių kolektyvuose, blogai vėdinamuose butuose, žiemą, ypač pagausėjus ūmiems virusiniams kvėpavimo takų susirgimams. Gleivinių apsaugos barjerą ir bendrą organizmo atsparumą ypač sumažina rūkymas, pasyvus rūkymas. Susilpnėjus gleivinių apsaugos barjerui, padidėja imlumas infekcijoms. Rizikos grupei priklauso ir imunosupresinės būklės asmenys.
Bakterinė meningokokinė infekcija plinta per seiles: kosint, čiaudint, valgant, geriant iš bendrų indų, dalijantis higienos priemonėmis, cigarete, bučiuojantis. Imlumas šiai infekcijai priklauso nuo imuninės sistemos. Po kontakto su ligoniu žmogui kyla grėsmė užsikrėsti meningokokine infekcija, todėl savijautą rekomenduojama stebėti nuo 2 iki 10 dienų – tiek trunka jos inkubacinis periodas.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sergamumas meningokokiniu meningitu labai padidėja kas 20–30 metų.
Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su ligoniu (šeimos nariams, suolo draugai) rekomenduojama chemoprofilaktika, tai yra vienkartinė antibakterinių vaistų dozė, kurią paskiria sąlytį turėjusiam asmeniui jo šeimos gydytojas.
Infekcijos šaltiniu gali būti meningokokine infekcija užsikrėtę sveiki žmonės (bakterijų nešiotojai), kurių nosiaryklėje yra meningokokinės infekcijos sukėlėjų.
Specialistai pažymi, kad meningokokas yra labai neatsparus. Greitai žūva nuo išdžiuvimo, šalčio ir aukštesnės temperatūros. Ligonis, pradėjus gydymą antibakteriniais preparatais, po 24 val. tampa nepavojingas – neplatina sukėlėjo.
Cikliškai atsikartojantis sergamumas
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sergamumas meningokokiniu meningitu labai padidėja kas 20–30 metų. Ypač sergamumas buvo padidėjęs 1933, 1941 ir 1972 metas.
Nepaisant pastarųjų dvejų metų tendencijų, G.Gargasienė portalui 15min.lt sakė, kad atlikus dešimties metų sergamumo meningokokine infekcija analizę aiškėja, jog šios ligos atvejų po truputį mažėja.
