Konferencijoje gyvenimo istoriją pasakojęs dalies rankų ir visai kojų neturintis Kevinas Donnellonas (54) iš Didžiosios Britanijos – ypatingas pavyzdys, įrodantis, kad net ir po tokių didelių išbandymų žmogus gali baigti mokslus, sukurti šeimą ir vairuoti automobilį neišsivysčiusiomis galūnėmis (žiūr. filmuotą pasakojimą žemiau).
Įkvėptas tokio jaudinančio K.Donnellono pavyzdžio, eurokomisaras V.Andriukaitis įžanginėje kalboje pabrėžė, kad vaistų gamybos ateitis neįsivaizduojama be praeities pamokų. Nes dešimtys tūkstančių motinų įvairiose šalyse, kurios visiškai pasitikėjo šiuo vaistu, už tai sumokėjo siaubingą kainą.
Talidomido istorija
XX a. 7 ir 8 dešimtmečiais pasaulį sukrėtė vaisto talidomido (thalidomide) skandalas.
Vaistas pirmiausia pasirodė Vokietijos rinkoje. Jo etiketėje buvo parašyta,
kad preparatas yra saugus visiems – vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims. Šį preparatą vartojusios nėščios moterys tikėjosi išvengti rytinio pykinimo nėštumo laikotarpiu.
Tačiau istorija pasisuko kita kryptimi – gimė ištisa „Talidomido vaikų“ karta – žmonės deformuotomis galūnėmis ar net visai be galūnių. Vaistas pažeisdavo ir smegenis. 40 proc. „Talidomido vaikų“ mirdavo nesulaukę nė metų. Iš viso šis vaistas platintas 45 šalyse. Ši nelaimė taip sukrėtė pasaulį, kad ES ir JAV pradėjo taikyti itin griežtas kontrolės priemones visiems rinkoje pasirodantiems vaistams.
40 proc. „Talidomido vaikų“ mirdavo nesulaukę nė metų.
Talidomido tema iki šiol diskutuojama garsiausiuose pasaulio universitetuose, ši tragedija pateikiama kaip pavyzdys, kas nutinka, kai pacientus pasiekia nesaugūs vaistai.
Kas sieja farmaciją ir VW skandalą?
Kaip taikliai diskusijose pastebėjo žurnalistas Peteris O‘Donnelis, leidinio „Politico“ redaktorius, vaistų pramonė turi daug bendro su automobilių: vien reguliavimas ir kontrolė dar nėra garantija, kad pacientus pasieks saugūs vaistai. Panašiai kaip VW automobiliai, dešimtis kartų labiau teršiantys aplinką nei nustatyta testų metu. Todėl klausimas, ar vaistų pramonė ir ją kontroliuojantys ES įstatymai yra „draugai ar priešai“, liks atviras dar ilgai. Nes, viena vertus, pacientai visad norės kuo greičiau gauti naujus vaistus, o vaistų gamintojai tuo tikrai bus suinteresuoti. Kita vertus, vaistų pramonės kontrolieriai visad bandys pristabdyti arklius.
Šiame kontekste įdomiai nuskambėjo eurokomisaro V.Andriukaičio mintis, kad ateityje naujos technologijos turi padėti ne tik kurti naujus vaistus, bet ir išlaikyti sveiką visuomenę (kad tų vaistų reikėtų mažiau). Prisimenant, kad beveik 50 proc. mirčių Lietuvos gyventojus ištinka dėl širdies ir kraujagyslių ligų (kurias didžia dalimi lemia ydinga gyvensena, netaisyklinga mityba), tobulėti turėtų ne tik vaistininkai ir jų kontrolieriai, bet ir pati visuomenė.
Kas įvyko per 50 metų
Europos komisijos pateiktoje ataskaitoje pastarųjų 50 metų įvykiai padalinti į dvi dalis: įstatymų leidybos ir terapinių priemonių. Pirmasis vaistų gamybos reguliavimo procesą žymintis įvykis – 1964 m. Helsinkio deklaracija „Medicininių tyrimų su žmogumi etiniai aspektai". Ir iškart po to sekęs ES nutarimas, kad visi vaistai, patenkantys į rinką, turi būti patikrinti. Antrojoje skiltyje gausu daugybės žinomų ir labai plačiai šiais laikais naudojamų vakcinų ir vaistų pavadinimų – gydančių sklerozę, uždegimus, virusinius susirgimus, hepatitą C, kai kurias onkologines ligas, reguliuojančių kraujospūdį ir t.t.
15min žurnalistas konferencijoje lankėsi Europos žurnalistikos centro (EJC) kvietimu.
