Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žaliavalgystės šalininkė Gražina Gum: iškeptas, išvirtas, konservuotas maistas lieka be vertės

Septynerius metus žaliavalgystę propaguojanti žaliosios mitybos specialistė Gražina Gum tikina, kad toks maistas taip pat gali būti gurmaniškas ir visavertis. Norint pradėti maitintis sveikai ir tapti žaliavalgiu, pasak pašnekovės, didelių pastangų nereikia. Tam reikalingas tik motyvas.
Žolelės
Žolelės / Fotolia nuotr.

„Pirmiausia, tie, kurie renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, būna paliesti sveikatos negalavimų. Tuomet jie yra priversti domėtis, gilintis ir kažką keisti savo gyvenime. Iš tikrųjų juk didžioji dalis ligų ateina per maistą.“

„Patys žmonės pasirenka. Jeigu jiems tinka ta tradicinė mityba, tai viskas yra puiku. Bet jeigu tu jauti, kad tokia mityba netenkina geros tavo savijautos, tai labai šaunu, kad jie gali rasti alternatyvą mitybos būdų vandenyne“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė G.Gum.
 
Pasak jos, žaliavalgystė tik dabar mūsų visuomenei atrodo keista naujovė.
 
„Žmogus pats yra kilęs iš gamtos. Tik mes dabartinėje civilizacijoje paėmę maistą iš gamtos įpratome pakeisti jį pirmaprade formule. Mes išverdame, iškepame, konservuojame, tai visiškai lieka be vertės. Žmogaus organizmas yra gyvas, jis vibruoja gyva energija. Žmonės sąmoningai suvokia, kad kuo daugiau to žalio, gyvo maisto valgys, tuo labiau organizmas pulsuos gyvybe. Čia visiems yra suprantama versija, kad tu pakeiti gamtos duodamą maistą.“

Žmogaus organizmas pradeda greičiau senti, jam reikia atiduoti begalę energijos, kad jis galėtų suvirškinti apkeptą, gausų sintetinių priedų maistą. Kuo daugiau mes valgome gyvo, žalio maisto, tas maistas pats save susivirškina.

Moteris tikina, kad apdorodami maistą, prarandame didžiąją dalį fermentų, o gal net ir visus vadinamuosius enzimus, kurie yra vieni iš svarbiausių energijos davėjų.

„Žmogaus organizmas pradeda greičiau senti, jam reikia atiduoti begalę energijos, kad jis galėtų suvirškinti apkeptą, gausų sintetinių priedų maistą. Kuo daugiau mes valgome gyvo, žalio maisto, tas maistas pats save susivirškina“, – sakė pašnekovė.
 
Specialistės teigimu, svarbu ne suvalgomo maisto kiekis, o vertė. Jei valgysime daug, bet nevertingo maisto, tuomet greitu metu vėl užsinorėsime valgyti, o toks procesas turi įtakos mūsų svoriui.
 
„Žmonės valgo nepilnavertį maistą. Suvalgai tam tikrą kiekį, bet jis organizme yra kaip balastas, neduoda jokios maistinės vertės.“
 
Vasaros metu G.Gum rekomenduoja nepamiršti uogų, kurios mūsų organizmams yra labai naudingos.
 
„Šermukšnis, šaltalankis – tai superuogos. Kas tai? Kai mažoje koncentracijoje yra didelė medžiagų įkrova. Kai iš nedidelio kiekio gauname daug mikroelementų savo organizmui“, – aiškino specialistė.

Visą laidos įrašą galite rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius