Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aktualiausi klausimai stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas (II dalis)

Klaustukas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Klaustukas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Suki galvą kur stoti? Įdomu išgirsti dabartinių studentų nuomonę apie konkrečias studijas? Neaiški bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka?

Viso to ir dar daugiau drąsiai klausk 15min.lt „Studentų zonos“ ekspertų. Patikimai ir kruopščiai atsakymus į rūpimus klausimus pateiks Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atstovai. Dėl specifinių klausimai, susijusių su tam tikromis studijų programomis ar konkrečia aukštąja mokykla, konsultuojamasi su aukštosiomis mokyklomis.

Rašyk el.paštu studentai@15min.lt laukelyje tema nurodęs „klausk eksperto“ ir lauk atsakymo į rūpimą klausimą čia.

Taip pat „Studentų zona“ ir LSAS pateikia dažniausiai stojančiųjų į aukštąsias mokyklas užduodamus klausimus:

1. Ar prie stojamojo balo yra galimybė gauti papildomų balų už tam tikrus laimėjimus bei pasiekimus?

Taip, tokia galimybė yra. Papildomi balai yra skiriami tik tarptautinių ir šalies olimpiadų bei konkursų, kurių sąrašas yra Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo tvarkos apraše 6 priede, laimėtojams, šalies olimpinių, suaugusiųjų ir jaunimo sporto rinktinių nariams.

2. Kur galima rasti studijų programų aprašus?

Visus studijų programų aprašus galima rasti AIKOS internetiniame puslapyje (www.aikos.lt), skiltyje „Studijų ir mokymo programos“.

3. Kokiais kriterijais vadovaujantis turėčiau rinktis aukštąją mokyklą?

Aukštąją mokyklą reikėtų rinktis vadovaujantis šiais pagrindiniais kriterijais:

Studijuojamais dalykais tam tikroje studijų programoje;

Dėstytojų kvalifikacijomis;

Žemiausiais pernai metų stojimo balais (parodo, kokį pasirengimą turintys asmenys studijuoja toje aukštojoje mokykloje arba studijų programoje);

Mokymosi sąlygomis (grupių dydžiai, auditorijos, bendrabučiai ir pan.);

Įsidarbinimo, baigus atitinkamą aukštąją mokyklą, rodikliais;

Darbo galimybėmis baigus tam tikras studijas;

Studijų užsienyje galimybėmis pagal mainų programas arba tarpžinybines sutartis;

Galimybėmis įsitraukti į visuomeninę veiklą aukštojoje mokykloje nuo studijų laisvu laiku.

4. Ką geriau rinktis: kolegiją ar universitetą?

Kur studijuoti, priklauso nuo to, kaip įsivaizduojate savo netolimą ateitį (po 3-5 metų). Jei įsivaizduojate, jog baigę studijas norite pradėti iš karto dirbti, tokiu atveju jums reikėtų rinktis studijas kolegijoje. Jei planuojate baigę studijas tęsti jas magistrantūroje ir orientuotis į mokslinę veiklą, tada jums reikėtų rinktis universitetines studijas.

Tačiau vien šiais kriterijais vadovautis negalima. Svarbiausia yra noras ir galbūt rasta patraukli specialybė. Prieš renkantis specialybę reikėtų sužinoti apie ją viską, kas yra įmanoma, tam, kad atsisprendimas būtų tvirtas: studijų programos aprašymas, sudėtis, trukmė, darbo galimybės, baigusiųjų tą specialybę atsiliepimai, mokymosi būdai. Tai gali padėti pasirinkti tinkamą specialybę.

5. Jei įstoju į mokamą vietą, kada reikės sumokėti už mokslą? Ar turėsiu galimybę kada nors gauti valstybės finansavimą?

Jei įstojate į mokamą vietą greičiausiai jūsų prašys sumokėti studijų įmoką jau pasirašant studijų sutartį aukštojoje mokykloje, arba kelios savaitės po to. Tačiau jei planuojate imti paskolą (paskola suteikiama spalio mėn. viduryje – pabaigoje), tuomet galite kreiptis į savo aukštąja mokyklą su prašymų atidėti studijų įmokos mokėjimą, nurodant prašymo atidėti mokėjimą priežastį. Paskola studijų kainai apmokėti suteikiama jau studijų metu.

Galimybės pereiti į nemokamą vietą yra. Jei studentas turintis valstybės finansavimą „metė“ studijas arba iškrito iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, tada toje pačioje specialybėje už studijas mokantis ir geriausias pagal mokymosi rezultatus iš visų mokančių studentas, po semestro perkeliamas į valstybės finansuojama vietą. Jei dar kuris nemokantis palieka studijas, tada vėl procedūra kartojasi.

Kita galimybė; po pirmų dviejų metų vientisosiose ir pirmos pakopos studijose, o ištęstinių studijų atveju – pabaigus pusę studijų programos valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis studentas gali prarasti valstybės finansavimą, jei jo rezultatų vidurkis daugiau kaip 20 proc. mažesnis nei tos pačios aukštosios mokyklos, tos pačios specialybės, to pačio kurso vidurkis. Tokiu atveju jo vietą užima už studijas mokantis studentas, kurio studijų rezultatai iš visų kitų mokančių studentų yra geriausi.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min