Kas buvo įsimintiniausia iš studijų?
Sunku prisiminti tai, kas vyko prieš 39-erius metus, tačiau nepamiršau, kaip buvo smagu ir gera studijuoti, keliauti su turistų klubu.
Tiesa, iš pirmo egzamino, inžinerinės geodezijos, gavau dvejetą, nors ir iš širdies jam ruošiausi. Manau, kad dėstytojas norėjo mane nubausti, o gal aš buvau per geros nuomonės apie save ir patyriau šaltą dušą – egzaminą teko perlaikyti.
Pamenu, labiausiai mane erzino viena paskaita – mokslinio komunizmo disciplina. Tai buvo visiškai nereikalingas dalykas, o reikėjo laikyti valstybinį egzaminą. Be to, nepatikau dėstytojai, nes mano pažiūros buvo „netinkamos“. Taigi teko gudrauti – pasakiau, kad po pokalbio su ja pakeičiau pasaulėžiūrą. Buvo nesmagu, tačiau neišlaikius šio dalyko negalėjau gauti diplomo.
Paminėjote keliones. Kaip atradote šį hobį?
Užsiregistravau į VISI turistų klubą, o po pirmo kurso buvau išrinktas klubo pirmininku. Organizuodavome keliones, varžybas, treniruotes. Buvome susiskirstę į vandens, turizmo, dviračių sektorius. Nustebau, kai mane išrinko klubo pirmininku. Ėmiausi iniciatyvos – aplankėme Karpatus, Uralą, Altajaus, Pamyro kalnus. Nuo to laiko nepaprastai susižavėjau alpinizmu.
Gal studijų metu pradėjote ir dirbti?
Ne, karjera ir darbas prasidėjo po instituto baigimo. Pirmasis darbas buvo kaimo mechanizuotoje kolonoje (KMK). Važinėdavome po rajonus, tiesėme inžinerinius tinklus, statėme namus kaimo vietovėse. Visko mačiau – ir pelkėmis klampojau, ir tokią statybą, kokios geriau nereikėtų statyti. Nuo 1991 m. pradėjau privatų verslą (ėmė verstis įvairių medžiagų prekyba aut. past.).
O kokios savybės, įgytos studijų metu padėjo Jums?
Kelionės po kalnus ir alpinizmas išugdė valią ir atkaklumą, taip pat reikėjo išmokti realiai įvertinti riziką, būti drąsiu ir tuo pat metu neužmiršti atsargumo. Kūrybiškumas, išradingumas, tikslo siekis – tai savybės, kurių išmokau ir kurios man vėliau labai padėjo pradėjus savo verslą.
Nuo ko priklauso sėkmingas verslas?
Nuo asmeninių savybių ir aplinkybių. Aplinkybės – sutapimai, rinkos sąlygos. Pavyzdžiui, 2005 – 2007 m. nekilnojamojo turto verslo sektoriuje dėl tam tikrų aplinkybių sėkmingai verstis galėjo ir vidutinių įgūdžių žmonės, o šiandien reikia ypatingų sugebėjimų.
Asmeniniai gebėjimai – verslumas, atkaklumas, racionalumas, nebijoti rizikuoti, noras drąsiai imtis naujų projektų.
Ar pažintys yra vienas iš įrankių sėkmei pasigauti?
Ryšiai yra svarbu, bet nepasakyčiau, kad jie gali daug padėti. Jei žmogus talentingas – anksčiau ar vėliau jis taps sėkmingas. Svarbiausia – logika ir racionalumas. Norint įveikti ilgesnę distanciją ir kurti stabilų verslą, kuris gyvuotų ne 2 – 3 metus, o 10 – 15 metų, labai svarbu yra racionalūs sprendimai ir, žinoma, patirtis. Todėl iš pradžių reikėtų įgauti patirties ir padirbėti bent dvejus metus rimtoje įmonėje.
Kuo skiriasi studentai šiandien?
Pastebiu daugiau panašumų nei skirtumų. Studentus skirstyti galima taip: darbingi, talentingi, apatiški ir pataikę ne į savo sferą. Juk būna, kad poetas bando tapti tapytoju, o statybininkas dailininku.
Esminis skirtumas – dabar daug ką galima sužinoti internete, tiesiog naudojantis paieškos sistemomis. Lengvas priėjimas prie informacijos, galimybės tobulėti – nepalyginamos kaip buvo prieš 20 metų. Nebereikia mokytis absurdiškų dalykų kaip mokslinio komunizmo ir pergudrauti dėstytoją vien tam, kad gautum diplomą. Visgi svarbiausia, kad būtų motyvacija, tuomet bus įmanoma daug pasiekti.
• A. Avulis baigė VGTU (tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą), įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę.
• 1991 m. pradėjo verstis įvairių medžiagų prekyba (akmens anglimi ir kt.).
• 1998 m. pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą bei statybas, kai po kelionių užsienyje pamatė nemažai stiklinių dangoraižių.
• A. Avulis yra vieno didesnių koncernų Lietuvoje AB „Hanner“ vadovas, valdybos pirmininkas ir vienintelis akcininkas.
