S. Jankevičiūtė parodai pateikė nuotrauką iš įprastos savo darbo laboratorijoje dienos.
Nuotrauka iš mikroskopo
„Mano darbas yra susijęs su mikroskopavimu. Jo pagalba išgautos nuotraukos dažniausiai man primena meno kūrinius, kuriais norisi pasidalinti su kitais, o vizualizacijų parodoje „Art in Science“ būtent ir priimamos įvairios vaizdinės medžiagos, išgautos Lietuvos laboratorijose bei kitose mokslo erdvėse“, - paaiškino LSMU doktorantė.
S. Jankevičiūtė tiki, jog ši ir panašios iniciatyvos prisideda prie mokslo populiarinimo, parodo žmonėms, jog mokslas taip pat gali būti netikėtai įdomus.
Oro garų lašeliai
Biochemija besidominti LSMU studentė yra įsitikinusi, jog menas be mokslo egzistuoti negali. „Tai lyg sintezėje egzistuojančios sritys, turinčios daug bendrumo: spontaniška idėja, galinti pažadinti vidury nakties ar priešingai – neleisti užmigti. Negaliu atskirti šių dviejų sričių. Jos papildo viena kitą“, - kalbėjo S. Jankevičiūtė.
Būsimos biochemikės parodai pateikta nuotrauka „Dangiško mėlio snaigė“ buvo sukurta dirbant laboratorijoje su pirminėmis ląstelių kultūromis.
„Nuotraukoje pavaizduotas procesas – tai vieno eksperimento pasiruošimo etapo metu, skiriant pirminę mišrią neuronų – glijos ląstelių kultūrą ir atliekant ląstelių gyvybingumo tankio nustatymą su hemocitometru bei įvertinant ląstelių membranos integralumą tripano mėlio pagalba mikroskopiniame laukelyje pastebėjau gana didelę ir aiškiai matomą mėlynos spalvos kristalinę struktūrą, susidariusią iš oro garų ir tripano melio dažo lašelių. Vaizdą užfiksavau mikroskopu su integruota fotokamera. Net nesvarstydama supratau, kad tai - dangiško mėlio snaigė“, - meniškos nuotraukos atsiradimo istoriją papasakojo studentė.
Kūriniai eksponuojami stotelėse
S. Jankevičiūtės ir kitų mokslininkų darbus galima išvyksti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešojo transporto stotelėse. Skeptikams, kurie sako, jog mokslas ir menas yra visiškai nesuderinamos sritys, mokslinio meno kūrinio autorė atkerta, jog mokslas nebūtinai visada turi virsti menu, bet į jį reikia žvelgti kūrybiškai. „Tuomet jis tampa tik įdomesnis ir įkvėpiantis“, - įsitikinusi kaunietė.
VšĮ „Mokslas ir menas“ direktorė Vaiva Kulbokaitė sakė, kad pernai Lietuvoje vyko pirmasis mokslinių vizualizacijų konkursas „Art in Science“. „Įvairių mokslo sričių tyrėjai ir institucijos pateikė jam per 60 darbų, iš kurių atrinkome 13 geriausiai atspindinčių šiuolaikines mokslo tendencijas. Jie gegužės mėnesį eksponuojami didžiuosiuose Lietuvos miestuose,“ – pasakoja direktorė.
Atrinktuose darbuose parodytos biomedicinos, fizinių ir technikos mokslų naujovės, apie kurias dažnai galima išgirsti, bet sunku vizualiai įsivaizduoti. Įamžinta, kaip itin trumpais lazerio impulsais apdirbamos medžiagos, kaip atrodo raudonieji kraujo kūneliai, kristalinis silicio saulės elementas ir kiti plika akimi nematomi mokslinių tyrimų objektai.
VšĮ „Mokslas ir menas“, pasitelkęs šiuolaikinės komunikacijos priemones, siekia parodyti mokslo svarbą visuomenės raidai, pristatyti mokslo ir technologijų naujausius pasiekimus. Projektas „Kita stotelė – Art in Science“ yra viena iš mokslo populiarinimo priemonių, kurias konkurso būdu atrinko ir remia Lietuvos mokslų akademija projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis.
