Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Diplomas – ne viskas: Vilniaus universitete chemiją baigęs vilnietis nuėjo mokytis į profesinę mokyklą

Ernestas Bogdanovas
Asmeninio albumo nuotr. / Ernestas Bogdanovas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po studijų Vilniaus universitete diplomuotas Ernestas Bogdanovas mokslus tęsia Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Chemijos bakalauras per dvejus metus čia įgis apeigų ir švenčių organizavimo specialybę. Iš viso centras turi 849 auklėtinius, 50 iš jų – aukštųjų mokyklų absolventai.

Universiteto diplomas garantuoja nebent išsilavinimą, bet ne mėgstamą darbą ar plačias karjeros perspektyvas. Bent taip mano vilnietis E.Bogdanovas, 2009 metais baigęs Vilniaus Tuskulėnų vidurinę mokyklą.

Studentiškas naujienas sekite socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Čia verda studentiškas gyvenimas!

E.Bogdanovui visada patiko gamtos mokslai, todėl gavęs abitūros atestatą jaunuolis nusprendė stoti į Vilniaus universitetą ir studijuoti chemiją.

Tęsiau mokslus, tačiau po trečio kurso ieškodamas vietos atlikti praktikai labai nusivyliau Lietuvoje esama situacija. Buvau stipriai demotyvuotas.

„Pirmieji studijų metai buvo geri, antraisiais kilo abejonių, ar tai – man? Tačiau mane labai palaikė grupiokai, įtikinėjo: jei man patinka laboratorijoje, vadinasi, viskas tvarkoje. Tęsiau mokslus, tačiau po trečio kurso ieškodamas vietos atlikti praktikai labai nusivyliau Lietuvoje esama situacija. Buvau stipriai demotyvuotas“, – prisipažino pašnekovas.

Po praktikos – vien nusivylimas

E.Bogdanovas įsitikino, kad įmonių, kurios galėtų pasigirti moderniomis laboratorijomis, labai mažai. Daugumoje laboratorijų esą trūksta elementarios higienos, todėl darbo sąlygos netgi gali pakenkti sveikatai: „Bent jau taip buvo ten, kur aš patekau.“

Be to, studentas labai greitai suvokė, kad universitetas ruošia akademikus, o ne inžinierius, nors jo specialybė turėjo būti chemikas-inžinierius.

15min.lt/Vytauto Valentinavičiaus nuotr. /Paroda „Studijos 2013“
15min.lt/Vytauto Valentinavičiaus nuotr. /Paroda „Studijos 2013“

„Praktinių užduočių ir laboratorinių darbų universitete buvo tikrai nemažai, tačiau įmonė, kurioje atlikau praktiką, nevertino manęs kaip turinčio kompetencijos ir galinčio ką nors reikšmingesnio nuveikti. Todėl man teko paprasčiausi darbai, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus iš gatvės“, – kalbėjo E.Bogdanovas.

Prisiminė seną svajonę

Nepaisant užplūdusio nusivylimo, akademinių skolų jis neturėjo, todėl nutarė baigti ketvirtą kursą, gauti bakalauro diplomą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Tačiau jau tuo metu suprato – chemikas nebus. Vaikinas prisiminė seną aistrą – muziką.

Amerikoje aukštasis išsilavinimas yra prestižinis vien dėl savo kainos: ketveriems studijų metams su pragyvenimu ir galbūt papildomomis išlaidomis tektų pakloti apie 250 tūkst. JAV dolerių.

„Visada traukė pramogų verslas. Turėjau svajonę studijuoti muzikos verslą, bet tai įmanoma tik JAV universitetuose arba jų padaliniuose Europoje, tarkime, Berklio muzikos koledžas turi padalinį Ispanijoje, Valensijoje, Niujorkas – Čekijoje. Tačiau Amerikoje aukštasis išsilavinimas yra prestižinis vien dėl savo kainos: ketveriems studijų metams su pragyvenimu ir galbūt papildomomis išlaidomis tektų pakloti apie 250 tūkst. JAV dolerių. Tai – labai dideli pinigai“, – sakė E.Bogdanovas.

Mokytojai įpiršo: „profkė“ – tik dundukams

Baigęs chemiją jis pradėjo ieškoti, kur galėtų mokytis, kad bent šiek tiek priartėtų prie savo svajonės.

Su muzikos vadyba susijusių disciplinų siūlo kolegijos, tačiau jau turint aukštąjį išsilavinimą mokslas jose kainuotų.

„Už akies užkliuvo Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre siūloma apeigų ir švenčių organizavimo specialybė – nutariau pamėginti“, – sakė E.Bogdanovas.

Asmeninio albumo nuotr./Ernestas Bogdanovas 2
Asmeninio albumo nuotr./Ernestas Bogdanovas

Jam patinka centre pateikiamų žinių pobūdis – po teorijos iš karto seka praktika.

„Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad profesinė mokykla skirta tik dundukams – tiems, kurie nori praslysti. Taip, to irgi yra. Bet profesinėje mokykloje, kaip ir universitete, iš mokslų kiekvienas gali pasiimti tiek, kiek pats nori. Po dešimtos klasės eidamas į profesinę mokyklą gausi ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir specialybę: po to niekas nedraudžia tobulintis, stoti į kolegiją ar universitetą“, – samprotavo E.Bogdanovas.

Profesinėje mokykloje, kaip ir universitete, iš mokslų kiekvienas gali pasiimti tiek, kiek pats nori.

Keli jo mokyklos draugai būtent taip ir padarė. Šiandien jie dirba pagal specialybę ir gyvenimu nesiskundžia.

„Vienas mokėsi kažką susijusio su maketavimu ir dizainu, po to įstojo į Vilniaus kolegijos dizaino skyrių – studijuoja interaktyvų dizainą. Tuo metu, kai jis ėjo į profesinę mokyklą, aš maniau, kad tai – ne lygis. Tokia nuomonė buvo įpiršta mokytojų. Bet praktika rodo, kad jam gal net geriau viskas susiklostė“, – svarstė E.Bogdanovas.

Dailės mokytoja plius kirpėja

Iš Kretingos kilusi Eglė Vyštartaitė prieš ketverius metus Lietuvos edukologijos universitete baigė dailę, tačiau dabar  Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre mokosi kirpėjos amato.

„Lietuvoje su mokytojo darbu sudėtinga – krūvis mažas, todėl nusprendžiau išpildyti vaikystės svajonę ir mokytis kirpti plaukus. Manau, tai šiek tiek siejasi ir su mano specialybe – daile. Visur reikia kūrybiškumo“, – kalbėjo E.Vyštartaitė, šiuo metu pedagoginį darbą dirbanti Alantos technologijos ir verslo mokykloje.

Asmeninio albumo nuotr./Eglė Vyštartaitė
Asmeninio albumo nuotr./Eglė Vyštartaitė

Mokydamasi kirpėjos amato ji sako gaunanti labai daug naudingų praktinių žinių – ir asmeniniam tobulėjimui, ir kasdieniam darbui.

Dėstytojams – tik komplimentai

Kauno technologijos universitete verslo vadybą baigusi Agnė profesinio rengimo centre mokosi interjero apipavidalintojo specialybės.

„Man labai patinka dėstytojai, ypač medžiagų, technologijos. Mums dėsto savo amato specialistės, geros profesijos žinovės: bendravimas šiltas, gauname daug praktinių patarimų. Mokomės ir interjero apipavidalinimo, ir piešimo, ir rūbų modeliavimo. Kai kurios moterys privačiai mokosi dekupažo, tapybos ant šilko ar vilnos vėlimo. Centre – tas pats, tik giliau, daugiau valandų. Labai profesionaliai ir įdomiai viskas pateikiama“, – įspūdžiais dalijosi Agnė.

Mums dėsto savo amato specialistės, geros profesijos žinovės: bendravimas šiltas, gauname daug praktinių patarimų.

Ji pastebėjo, kad mokiniai, jau ką nors baigę kitur, turi didesnę motyvaciją dar ko nors naujo išmokti.

„Mes norime daugiau sužinoti, daugiau, gražesnių darbų padaryti“, – šypsojosi moteris.

70 mokyklų siūlo 300 programų

Švietimo ir mokslo ministerijos prioritetas profesinio mokymo srityje – stiprinti praktinio mokymo kokybę, skirti daugiau laiko praktikai darbo vietoje, investuoti į profesijos mokytojų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą.

Šiuo metu panaudojant ES paramą Lietuvoje kuriami modernia įranga aprūpinti sektoriniai praktinio profesinio mokymo centrai, kuriuose gali praktikuotis ne tik profesinių mokyklų auklėtiniai, bet ir aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai, įmonių darbuotojai. Profesijos mokytojai kvalifikaciją tobulina įmonėse, aukštosiose mokyklose.

15min.lt/Vytauto Valentinavičiaus nuotr. /Paroda „Studijos 2013“
15min.lt/Vytauto Valentinavičiaus nuotr. /Paroda „Studijos 2013“

Daugiau  kaip 70  šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.

Į mokyklas priimami asmenys nuo 14 metų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min