– Egle, ką studijuoji Lietuvoje?
– Esu 4 kurso lietuvių filologijos ir italų kalbos VU studentė.
– Kodėl nusprendei pagal ERASMUS programą išvažiuoti studijuoti būtent į Italiją?
– Norėjau įvariapusės patirties: studijų, gyvenimo svetur, kelionių, naujų žmonių, na ir, aišku, degiau noru pagaliau pradėti iš tikrųjų, tikroje itališkoje aplinkoje vartoti kalbą, kurią mokausi. Žinoma, taip pat rūpėjo pažinti Italiją ne iš nuotraukų, filmų ir pasakojimų, o pačiai.
– Nuo ko prasidėjo Tavo studijos svetur?
– Nuo intensyvių italų kalbos kursų universitete užsienio studentams Sienoje, (it. Università per Stranieri di Siena), vėliau Genujos universitete studijavau literatūros, kino istoriją, vertimo teoriją ir praktiką, kalbos filosofiją, užsienio kalbos mokymo pagrindus.
– Kaip sužinojai apie galimybę studijuoti Genujoje?
– ERASMUS studijos – niekam ne paslaptis. Skelbimų universiteto erdvėse tikrai netrūksta, kasmet skelbiama atranka. Be to, ir draugai apie tai nemažai šneka.
– Į Italiją vykai viena?
– Savo studijas užsienyje pradėjau nuo intensyvių italų kalbos kursų Sienoje. Vykau su dviem kurso draugėmis, nes į juos patekome visos trys. Intensyvius kursus finansuoja Europos Sąjunga, prašymą juose dalyvauti reikia užpildyti savo universitete. Jie trunka mėnesį. Kursų metu studijuojama kalba, taip pat suteikiama žinių ir apie šalies kultūrą.
– Ar sunkus pasiruošimo išvažiuoti studijuoti svetur etapas (dokumentų tvarkymas, buitiniai klausimai, kokius daiktus įsidėti ir kt.)?
– Sunkiu jo tikriausiai nevadinčiau – pasiruošimai visai malonūs. Bet tuo metu veikti yra ką. Dokumentų tvarkymas išties truputį išvargina, nes formalumų daug ir Vilniaus, ir užsienio universitete, į kurį esi siunčiamas.
– Su kokiais sunkumais teko susidurti prieš išvykstant?
– Pagal VU reikalavimus ir terminus, dokumentus sutvarkyti reikėjo daug sparčiau, o Genujos universitetas gana vėlai atnaujino savo tinklalapio informaciją naujiems mokslo metams, tad atsirado sunkumų dėl informacijos paieškos.
– Kaip sekėsi pati kelionė? Kaip vykai į Italiją?
– Į priekį važiavau autobusu, nes taip pigiau – leidžiama pasiimti daugiau bagažo už simbolinę kainą. Kelionė ilgoka, bet, kai važiuoji ne vienas, nėra blogai. Be to, sutaupai šiek tiek pinigų.
– Kaip sekėsi ieškoti gyvenamosios vietos? Ar aukštoji mokykla tuo pasirūpino?
– Genujos universitetas neturi bendrabučių, skirtų ERASMUS studentams. Jiems pageidaujant, aukštoji mokykla gali padėti susirasti būstą. Man pasiūlyti keli variantai netiko, nes sąlygos ir kaina netenkino. Nusprendžiau ieškotis pati. Kambarį radau gana lengvai – aplankiau du butus, o kitą dieną susitariau dėl nuomos pirmajame.
– Koks buvo pirmasis įspūdis įžengus į mokymo įstaigą?
– Iš išorės pirmąją dieną labai nepatiko. Įžengusi reagavau gana neutraliai. Įprastas universiteto pastatas, kuriame yra ir gražių, ir apleistų erdvių.
– Kokias paskaitas lankei?
– Per metus paskaitų susidarė nemažai. Labai patiko, kad galėjau pati pasirinkti dalykus, kuriuos noriu mokytis, susidaryti programą. Žinoma, ji turėjo per daug nenutolti nuo mano studijų krypties VU.
Pirmąjį semestrą rinkausi italų literatūrą, kino istoriją ir kritiką, šiuolaikinę istoriją ir kitus, antrąjį – italų kalbos mokymo pradmenis, vertimo teoriją ir strategijas, kalbos filosofiją, dalykinę (turizmo) anglų kalbą.
– Kokie pagrindiniai mokymo principai Italijoje? Kuo studijos skiriasi nuo lietuviškų?
– Paskaitos vyksta panašiai kaip Lietuvoje, tik italų studentai daug aktyviau jose dalyvauja, išsako savo nuomonę, užduoda klausimų, diskutuoja. Labai juntama jų išraiškos laisvė, gebėjimas kalbėti viešai, dėstyti mintis. Manau, kad tai ne tik tautos bruožas, bet ir studijų sistemos nuopelnas – Italijoje dauguma egzaminų laikomi žodžiu.
Teko pirkti nemažai vadovėlių. Kai kurie buvo ką tik išleisti, todėl bibliotekos jų dar neturėjo. Iš tikrųjų italai jiems išleidžia daug pinigų (o kartais ir per egzaminą atsineša lyg įrodymą, kad mokėsi).
Pasidžiaugiau, kad nemažai vadovėlių po egzaminų atsiduria naudotomis knygomis prekiaujančiuose knygynuose. Apie pusę reikalingos literatūros ten ir radau.
– Ar susiradote tikrų draugų?
– Išdrįsiu pasakyti – taip.
– Kaip leisdavote laisvalaikį? Dalyvaudavote studentų vakarėliuose?
– Laisvalaikis buvo įvairus. Labiau nei daugiatautę ERASMUS bendruomenę norėjau pažinti Italijos kultūrą ir žmones. Dėl šios priežasties nebuvau dažnas svečias tarptautinių studentų vakarėliuose.
Nemažai keliavau, dainavau chore (su juo teko ir itališkose vestuvėse sudalyvauti), važiuodavau prie jūros arba į kaimo sodybą pas draugus.
Jei likdavau mieste, eidavau į teatrus, koncertus, muges.
– Ką patartum tiems, kurie nori studijuoti Italijoje?
– Nesimokykit Italijoje, nes ten žaviau važiuoti atostogų.
– Ką galėtum pridurti po tokios neeilinės patirties?
– Svarstau, ar važiuoti į Italiją tęsti studijų.
 |
| 15min.lt nuotr./„Jaunimo gidas“ |
