Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekoturizmas - kokia tai specialybė?

Dviračiais virš Floridos gamtos parko
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Dviračiais virš Floridos gamtos parko
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Atgal į gamtą“ – ne tik žymi prancūzų filosofo Ž.Žako Ruso išsakyta tezė, bet ir 2007 metais pastatyto (biografija paremto) filmo pavadinimas. Ne vienas, matęs "Into the Wild", galėtų patvirtinti, jog šis filmas tiesiog įkvepia keliauti. Keliauti neįprastai, netradicinėmis priemonėmis, į tolimiausius pasaulio kampus, žmogaus nepaliestas gamtos oazes. Paradoksalu, bet šiandien, kuomet keliavimo galimybės yra nevaržomos, o turistų ko ne kiekvienoje šalyje „laukia“ puikiai išvystyta viešbučių infrastruktūra, norisi „kažko kito“, norisi būtent „atgal į gamtą“.

Kolpingo kolegijos Vadybos katedros vedėja Birutė Krikščiukienė teigia, jog neseniai sukurta ekoturizmo programa, kurią kol kas ši kolegija vienintelė gali pasiūlyti visoje Lietuvoje, ir yra būtent skirta tiems, kurie myli gamtą, vertina netradicines keliavimo patirtis bei patys nori sukurti tokių patirčių pasiūlą.

Ekoturizmas – plataus spektro auganti turizmo rūšis

Dabartinis turistas nori laisvės, autentiško sąlyčio su gamta ir šalies kultūra

Ekoturizmas plačiu spektru aprėpia gamtinį, kultūrinį ir kaimo turizmą. Pasak B.Krikščiukienės, ekoturizmas šiandien atliepia pakitusius mūsų keliavimo įpročius bei poreikius: „Žmonės nebenori tik keliauti. Jie ieško unikalių pasaulio vietų, kur galėtų susilieti su gamta. Juk dabar taip populiaru keliauti baidarėmis, dviračiais, stebėti bundančią gamtą draustiniuose. Atsisakoma tradicinių keliavimo būdų (transporto), keliavimo iš vieno viešbučio į kitą“.

VIDEO: Into the Wild - The Wolf Scene
Into the Wild - The Wolf Scene

B. Krikščiukienės pastebėjimu, vis daugiau žmonių pradeda keliauti nebe didelėmis turistinėmis grupėmis, o pavieniui. „Dabartinis turistas nori laisvės, autentiško sąlyčio su gamta ir šalies kultūra. Kultūrinis šalies pažinimas neapsiriboja vien tik architektūros ar kultūrinio paveldo apžvalga. Tai ir kasdienio gyvenimo toje šalyje, papročių ir tradicijų pažinimas“ – teigia pašnekovė.

Neatsiejama ekoturizmo dalis – ekologija

Mūsų tikslas – ruošti verslininką, kuris galėtų steigti savo įmonę. Juk smulkus ir vidutinis verslas yra vienas iš šalies ekonomikos variklių.

 „Gamtosauga – sudėtinė ekoturizmo dalis. Ekoturizmas taip pat aprėpia ir tokius dėmenis, kaip ekologišką mitybą, produkciją bei gyvenseną“ – teigia pašnekovė. B. Krikščiukienės pastebėjimu, Lietuvos verslininkai, kurie užsiima kaimo turizmu, po truputį pradeda domėtis ekoturizmo idėja. 

„Pernaimet Ignalinoje man teko vesti seminarą verslininkams, kurie savo kaimo turizmo sodybas nori perkurti į ekologinio turizmo centrus. To priežastis – į Lietuvą plūstantys turistai iš senųjų ES šalių (ypač Vokietijos), vertinantys natūralios gamtos grožį„ – pastebi katedros vedėja – “Nors šiandien kaimo turizmas, kaip verslo rūšis, Lietuvoje tapo labai populiari, tačiau šis turizmas, deja, daugiau orientuotas į komerciją. Bet situacija po truputį keičiasi“.

Studentai mokomi verslumo

Įstojęs į ekoturizmo specialybę studentas mokysis ne tik su ekologija susijusių disciplinų (ekologinio turizmo pagrindų, kraštovaizdžio ekologijos, bendrosios ekologijos ir kt.), bet ir su verslu bei įmonės steigimu susijusių disciplinų (Verslo matematikos ir statistikos, Ekoturizmo verslo planavimo ir organizavimo, Turizmo projektų rengimo ir valdymo, ES turizmo politikos ir strategijos bei kt.).

„Ekoturizmą studijuojantis studentas turi įgyti verslumo pagrindus. Mūsų tikslas – ruošti verslininką, kuris galėtų steigti savo įmonę. Juk smulkus ir vidutinis verslas yra vienas iš šalies ekonomikos variklių. Tą seniai yra supratusios ES narės – senbuvės“ – teigia B. Krikščiukienė. Šių studijų metu studentas taip pat įgys filosofijos, vadybos, teisės, finansinės apskaitos ir analizės pagrindus. Pabaigęs šias studijas absolventas gaus verslo administravimo profesinio bakalauro laipsnį.

Kolpingo kolegija
Kolpingo kolegija

„Didelis privalumas, kuriuo galime pasidžiaugti, yra tas, kad dėstytojai, ruošiantys studentus šiai programai, yra ne tik teoretikai, bet ir savo sričių praktikai“ – teigia katedros vedėja. Pašnekovė prasitarė, jog pati yra ėjusi komercijos direktorės pareigas, dirbusi su įvairaus segmento verslu, tad savo darbine patirtimi gali pasidalinti ir su savo studentais.

Galimybė studijas tęsti Vokietijoje

Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė prasitarė, jog šiuo metu kaip tik vyksta derybos dėl tolimesnio bendradarbiavimo su Kolpingo draugijos steigėjais, vokiečiais. „Siekiame įgyvendinti programą, pagal kurią studentai galėtų mokytis pas mus ir vėliau tęsti studijas Vokietijoje, įgyti ten bakalauro ir magistro laipsnius. Taip pat norėtume sutarti ir dėl studentų praktikos atlikimo Vokietijos įmonėse“ – teigė kolegijos direktorė – „Praktikos sutartys galėtų atverti studentams ir tolimesnio įsidarbinimo galimybes Vokietijoje“. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min