O po to dar kitą semestrą savo ekonomikos ir politikos studijas pratęsime Australijoje – University of Ballarat, kur, tiesą pasakius, bus taip pat rudens semestras, nes Australija yra pietų pusrutulyje. Na, o aš bandysiu visą šį laiką kuo daugiau patirties ir įspūdžių aprašyti ir pasidalinti su kitais.
Pasiruošimas Prancūzijai nebuvo visai lengvas, kadangi nors ir kelionių anksčiau buvo ne viena, tačiau šis kartas visai kitoks: važiuojam ne savaitei ar dviem, o 4 mėnesiams, todėl pasiruošimas ne kaip į kelionę, o kaip persikraustymui. Didelis pliusas, kad Bordo pasiekti nusprendėme ne lėktuvu, o automobiliu, į kurį galėsime sutalpinti gerokai daugiau reikalingų daiktų, kurių numatyta tikrai ne mažai, nes be visų įprastų rakandų vežamės porą dviračių, kuriuos specialiai atrestauravom kelionei, ir porą jėgos aitvarų. Be to, tokiu būdu galime laisvai susiplanuoti nuvykimo laiką ir maršrutą.
Šveicarija: aplinkui kalnai, pievos, vynuogynai, laimingos Milka karvės, gražios bažnytėlės smailiomis viršunėmis, nepriekaištingai tvarkingi miesteliai ir bent po vieną automobilių saloną kiekviename iš jų.
Taigi, mūsų didžioji kelionė prasidėjo 2010 m. rugpjūčio 25-ą dieną. Prikamšėme visus automobilio kampus daiktų, atsisveikinome ir su pirmais saulės spinduliais išvykome. Pirmosios dienos negaliu pavadinti labai turininga, nes nuo Europos mus skiria labai ir labai didelė Lenkija. Iki Varšuvos keliai ir eismas ne pats maloniausias, bet vėliau įsibėgėjome. Įdomu, kad Lenkijoje vyksta grandiozinės statybos ir įvairiausi darbai, priešingai nei kai kuriose šalyse... Kelyje praleidome visą darbo dieną – kaip kokiame prekybos centre kasininkės, taip ir mes ištisas 16 valandų plušome – sedėjome, valgėme ir vairavome. Vakare pasiekėme dienos tikslą, pravažiavome visą Lenkiją, nemažą gabalą Vokietijos ir sustojome netoli Nurnberg‘o greitkelio stovėjimo aišktelėje. Ten visus maisto produktus ir šiaip jautrius daiktus sukrovėme ant priekinių sėdynių, o automobilio gale iš lagaminų su drabužiais pasidarėme puikiausią dvigulę lovą ir tikrai gerai išsimiegojome.
Kitą dieną įveikėme likusius kilometrus ir išvažiavome iš Vokietijos. Pasienyje su Šveicarija mus sutiko mandagus pasienietis, patikrino dokumentus, paklausinėjo, kur keliaujame ir palinkėjo smagaus laiko Ženevoje bei Bordo. Kelias kitas valandas, norėdami išvengti mokamų kelių ir geriau apžiūrėti šalį, lėtai yrėmės per miestelius, grožėdamiesi fantastiniais vaizdais. Aplinkui kalnai, pievos, vynuogynai, laimingos Milka karvės, gražios bažnytėlės smailiomis viršunėmis, nepriekaištingai tvarkingi miesteliai ir bent po vieną automobilių saloną kiekviename iš jų. Įdomu, kad visur pilna super brangių automobilių. Arba nauji ir galingi arba antikvariniai, restauruoti ir taip pat galingi. Be to, šveicarai labai mėgsta važinėti ne standartiniais automobiliais, o juos dar ir dekupažuoti. Turbūt visi gyvena iš stambių palūkanų ir gali sau leisti tam skirti krūvą pinigų ir laiko. Tačiau, nors žirgų po kapotais daug, niekas nelaksto, nes viršijus greitį 5 km/h, jau gauni ne kuklią baudą, o viršijus 20 km/h – keliauji į teismą.
Pakeliui į Ženevą pravažiavome vietinį San Franciską – Luzanos miestą, ir, kadangi visą dieną kepino beveik 35 laipsnių karštis, likus iki Ženevos 25 km stabtelėjome prie gražiojo Ženevos ežero išsimaudyti. Tikra atgaiva po tokių 2 dienų, juolab su tokiu vaizdu į kalnus. Po maudynių truputį užstrigome kamščiuose, bet pasiekėme planuotą vietą, susitikome su mano brolio puikaus draugo mergina, kuri davė jo apartamentų raktus. Georgios leido pernakvoti jo namuose, tik gaila, kad jo paties dabar nėra, nes jis išvykęs namo į Graikiją. Stačiais laiptais susinešėme didžiąją daugumą daiktų į penktą aukštą, suradome, kur palikti automobilį ir išmynėme su dviračiais apžiūrėti miesto. Nuovargis priminė apie save, tad neilgai trukus grįžome į savo laikinus namus ir nuėjome miegot.
Tokia pradžia, žiūrėsime, kaip seksis toliau.
Bus daugiau!
Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt.
