Toliau sekė ERASMUS studentų prisistatymai. Kai pasakiau, kad esu iš Lietuvos, daktaro laipsnį turintis dėstytojas pasidomėjo, kokia kalba savo šalyje studijavau. „Lietuvių“, – atsakiau. „O kaip vadinasi lietuvių kalba?“, – paklausė jis. Išpučiau akis, kiek susimėčiau ir dar kartą pakartojau: „Lietuvių“. Supratęs, kad liko nesuprastas, dėstytojas bandė taisyti padėtį – neva Lietuvoje galėjau studijuoti, kad ir rusų kalba... Kitą to paties dalyko paskaitą dėstytojas stebinti nenustojo – šį kartą merginos iš Rusijos paklausė, kiek valstijų yra jos šalyje. Kol kas nesupratome – ar tai tiesiog nežinojimas, ar kalbos barjeras (dažnas ERASMUS studentas kur kas geriau už jį kalba angliškai, mat dauguma ispanų nelinkę kalbėti užsienio kalba), ar bandymas patikrinti studentus, ar koks nors sunkiai suvokiamas humoras...
Ne ką mažiau šokiruojanti buvo ir kita paskaita – verslo teisė anglų kalba. Įsivaizduokite: dėstytoja švelniai tariant prastokai kalba angliškai, o be ERASMUS studentų šį dalyką pasirinkę keli ispanai, vos sugebantys suregzti sakinį angliškai. Paraginusi pradėti paskaitą, dėstytoja išdalijo po du lapus. Viename jų – klausimai, tokie kaip, kas yra korporacija, kuo vienos korporacijos skiriasi nuo kitų ir pan., kitame – vietomis sumaišyti atsakymai. Mes turėjome kiekvienam klausimui parinkti teisingą atsakymą. Žaidimui „atspėk atsakymą“ mums duodamos 15 minučių. Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad ERASMUS studentai iškart ėmė prunkšti į delnus, nesuvokdami, kur pateko – į universitetą ar vaikų darželį...
Vis dėlto ne viskas taip paprasta kaip gali atrodyti iš pradžių. Paskaitos, dėstomos ispaniškai – nemenkas iššūkis ne vienam laisvai ispaniškai dar nekalbančiam ERASMUS studentui. Pastarieji netgi juokauja: „Jei esi ERASMUS studentas, turi problemų“. Mat dažnas dėstytojas Alcala de Henares universitete nė neketina nuolaidžiauti iš užsienio atvykusiems pagal mainų programą jaunuoliams. Jiems keliami reikalavimai visai kaip vietiniams, beje, panašūs kaip Vilniaus universitete. Visą arba didžiają dalį balo lemia darbas semestro metu: diskusijos seminaruose, komentarai, kursiniai darbai, tekstų analizė, kontroliniai... Tačiau didžiausia kliūtis ERASMUS studentams, ko gero, ne reikalavimai, o kalbos barjeras. Ne visi dėstytojai paskaitose pateikia skaidres, todėl konspektuoti, ką greitakalbe žeria dėstytojas, ne vietiniams kol kas yra pakankamai sudėtinga.
Beje, Ispanija ne be reikalo vadinama „rytojaus“ šalimi. Net paskaitos ne kartą buvo atidėtos rytdienai, kol pagaliau įgavo pagreitį. O ir nuėjus susitvarkyti dokumentų į ERASMUS ofisą, dažnai gali būti paprašytas tiesiog ateiti rytoj.
Daugiau ERASMUS pasakojimų iš Ispanijos ir kitų šalių rasite čia.
Buvai išvykęs pagal ERASMUS mainų programą? Pasidalink savo patirtimi su kitais, siųsdama(s) ją e.paštu studentai@15min.lt.
