Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ministrė: Lietuvos gyventojams stinga ekonominių žinių

Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, lietuviai yra linkę hiperbolizuotai teigti, jog mokesčiai sumokami į biudžetą yra labai dideli, kai iš tiesų Lietuva perskirsto per biudžetą ženkliai mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos valstybės, tačiau už sumokamus mokesčius tikimasi gauti daug viešųjų paslaugų – tiek, kiek suteikia kitos ES šalys.

Įspūdį, kad mūsų mokesčiai „dideli“ klaidingai formuoja ir tai, kad nemaža dalis šalies gyventojų vis dar linkę painioti įvairius mokėjimus už paslaugas – pavyzdžiui, šildymą ar vandenį – su biudžetiniais mokesčiais, iš kurių teikiamos švietimo, sveikatos, viešosios tvarkos ir kitos paslaugos. Tokias mintis I.Šimonytė išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Karjeros centro surengtoje paskaitoje – diskusijoje apie viešuosius finansus.

Vienas aktualiausių klausimų diskusijos dalyviams buvo mokesčiai smulkiajam verslui ir jų mažinimas. I.Šimonytė įsitikinusi, kad mokesčius būtų galima mažinti, kad ir iki nulio, tačiau tuomet ir grąžos jokios negausime. Tiek finansų ministrė, tiek diskusijos dalyviai sutiko, kad mokesčių mažinimas privalo turėti ribas.

I.Šimonytės įsitikinimu, žmonės ne visuomet pasirenka jiems palankiausią mokesčių mokėjimo formą. Pavyzdžiui, turėdami verslo liudijimą gyventojai turi mokėti mokesčius neatsižvelgiant į jų gautas pajamas ar uždirbtą pelną, o antai vykdydami individualią veiklą mokėtų tik nuo uždirbto pelno, atskaičiuos patirtas sąnaudas.

Kas antras išsilavinęs lietuvis galvoja, jog didžioji dalis biudžeto lėšų yra išleidžiama valstybės tarnautojų atlyginimams bei krašto apsaugai.

Ji pabrėžė, kad visuomenei vis dar trūksta ekonominių ir finansinių žinių, nes dažnai žmonių nuomonė remiasi susiformavusiomis išankstinėmis nuostatomis.

„Rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa rodo, kad kas antras išsilavinęs lietuvis galvoja, jog didžioji dalis biudžeto lėšų yra išleidžiama valstybės tarnautojų atlyginimams bei krašto apsaugai“, – sakė I.Šimonytė. Tačiau, pasak ministrės, kiekvienas išsilavinęs žmogus turėtų žinoti, kad didžiausia dalis – apie 40 proc. – išleidžiama pensijoms ir kitoms socialinės srities išlaidoms, daugiau nei 16 procentų – švietimui, 12 – sveikatai, o tarnautojų atlyginimams išleidžiama 3,5 proc. visų viešųjų lėšų“.

Ministrė neišvengė ir jau tradiciniu tapusio klausimo, kada pradės mažėti valstybės skola. Ji prognozavo, kad mažinant biudžeto deficitą kaip numatyta, skolos augimas turėtų stabilizuotis 2012–aisiais metais. „Jei geraisiais laikais būtume viršplanines pajamas kaupę, kaip tai darė kaimyninė Estija, valstybės skola dabar būtų mažesnė“, – teigė finansų ministrė.

VU Tarptautinio verslo mokyklos Karjeros centras kiekvieną savaitę rengia paskaitas ar diskusijas svarbiomis akademinei ir verslo bendruomenei temomis. Julius Niedvaras, VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius, sako norintis, kad jo vadovaujamos mokyklos studentai gautų kuo daugiau praktinių žinių, todėl skaityti paskaitas, susitikti ir diskutuoti su studentais nuolatos yra kviečiami žinomi ir autoritetingi valstybės tarnautojai, visuomenės veikėjai, verslininkai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min