Murkdymai miltuose ar pomidorų padaže, kiaulės galvos bučiavimas, sudėtingos fizinės užduotys – tokie „išbandymai“ Klaipėdos aukštųjų mokyklų pirmakursių krikštynose jau tapo atgyvena.
„Keičiasi jaunimas, tradicijos, turi keistis ir pačios krikštynos“, – teigė studentė Eimantė Vancevičiūtė, vakar kartu su bendrakursiais Socialinių mokslų kolegijos kieme krikštijusi pirmakursius.
Šios aukštosios mokyklos studentų klubui vadovaujanti mergina pasakojo, kad tik apsisprendus stipriai pakeisti krikštynų renginį, „fuksai“ nustojo vengti krikšto. Tai paliudijo ir patys pirmakursiai. „Atėjau tik dėl to, kad pasakė, jog nebus jokių miltų, aliejų. Įdomu, kad galima švęsti krikštynas kitaip“, – sakė pirmakursis bankininkystės specialybės studentas Edgaras. Kad krikštynų tradicijos smarkiai pasikeitė pripažino net studentų bendrabučių budėtojos.
 |
| 15min.lt nuotr./Studentų krikštynos per pastaruosius kelerius metus smarkiai pasikeitė, todėl pirmakursiai taip paniškai, kaip anksčiau, jų nebebijo. |
„Iš tiesų krikštynos pasikeitė gana stipriai. Jau seniai nelikę jokio žaidimo maisto produktais. Dabar siekiama, kad būtų linksma ir patiems „fuksams“, ir jų krikštatėviams“, – teigė su Klaipėdos universitetu jau dešimtmetį „suaugęs“ doktorantas, Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Darius Rekis.
Nors krikštynos, kurių pirmakursiai imdavo bijoti vos įstoję į universitetą ar kolegiją, jau tapo praeitimi, anuometiniai pirmakursiai ir dabar apie jas pasakodami net nusipurto. Maudynės miltuose, neaiškių gėrimų ar košių, virtų drauge su neplautomis kojinėmis, degustavimas, teplionės ant veidų, apmėtymas sušvinkusiomis žuvimis – tai buvo tapę tradicija.
„Man teko ištverti paskutiniąsias krikštynas, kur dar vyravo patyčios. Mano galva buvo išplauta aliejumi, priberta miltų ir dar vandens užpilta, turėjome gerti neaišku ką. Visa tai vyko Giruliuose, stovyklos teritorijoje. Tačiau po to, vakarinėje dalyje jau nebenorėjau likti“, – savąsias krikštynas prisiminė Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė Salomėja Sovaitė.
Magistrantė pasakojo, kad nuo tų metų uostamiesčio universitete atsisakyta bet kokių studentų žeminimų. Miltuose ir aliejuje murkdyti studentai kitais metais patys surengė teminę „įšventinimo“ ceremoniją: karines pratybas.
Šiemet dauguma Klaipėdos universiteto fakultetų organizuoja bendrą renginį – didysis krikštas numatytas spalio 7-ąją. Tačiau vakar pirmakursius „pašventino“ Gamtos ir matematikos fakultetas. Čia krikštytojai surengė savotišką kelionę laiko mašina ir aplankė didžiųjų atradimų, sparčiosios industrializacijos, chemijos pramonės plėtros ir kitus laikus, glaudžiai susijusius su šiame fakultete besimokančių studentų specialybėmis. „Mano pačios krikštynos buvo tikras išsityčiojimas iš žmonių. Nenorėjau, kad ir kiti tai patirtų. Kai ėmėm rengti kitokias krikštynas – studentai beveik šimtu procentų ėmė jose dalyvauti“, – teigė šio fakulteto studentams vadovaujanti Samanta Trumpytė.
Košėmis nebevaišina
Kaip pasakojo KU doktorantas D.Rekis, jam pačiam teko surengti ne vienas krikštynas tiek universitete, tiek bendrabutyje, kurio prezidentu buvo išrinktas. Pašnekovas prisiminė, kad naujakuriai nepasprukdavo nuo krikštytojų tik nuraminti, kad niekas iš jų nesityčios ir nelieps valgyti bjaurių košių.
„Tačiau atsitikdavo ir taip, kad jau po pačių krikštynų studentai aiškindavo tikėjęsi griežtesnių krikštynų“, – sakė D.Rekis. Prieš dešimtmetį buvo įprasta, kad prie Pedagogikos fakulteto, kur daugiausia studijuoja merginos, prisijungdavo ir Jūreivystės instituto jaunuoliai.
D.Rekis prisimena, kaip kartą su įdomumu stebėjo krikštynas Humanitarinių mokslų fakultete. Tuomet krikštytojai buvo persirengę įvairiais žinomais herojais.
„Mano nuomone, krikštynos yra būtinos tam, kad bendruomenė susigyventų. Tai tarsi susidraugavimo dalis: mes jus priimame, būkite mūsų draugais“, – teigė edukologijos doktorantas.
Pralaužia ledus
Jau septynerias krikštynas Socialinių mokslų kolegijoje bei Klaipėdos universitete vedęs Viktoras Usovas studijų metais pats turėjo iškęsti griežtą krikštą užmiestyje. Jį kartu su bendramoksliais išvežė į mišką, o ten netrūko nė šliaužiojimų grioviais, nė miltų barstymo.
 |
| 15min.lt nuotr./Anot E.Vencevičiūtės, jau kelerius metus atsisakoma patyčių studentų krikštynose. |
„Po to viskas labai keitėsi. Labiausiai prisimenu antrąsias krikštynas, kurias man teko vesti. Tada buvo itin aktyvūs pirmakursiai, jie net savo mašinas užmaskavo – pavertė tankais. Turėjo prisigalvoję įvairiausių užduočių. Ir vakarinė dalis naktiniame klube buvo labai vykusi“, – šypsodamasis pasakojo V.Usovas.
Anot vaikino, dauguma „fuksų“ pirmosiomis savaitėmis būna nedrąsūs tiek paskaitose, tiek bendraudami su kitais, todėl krikštynos būtinos. „Jie turi pasijusti bendruomenės nariais, turi žinoti, kad gali kreiptis pagalbos ir jos sulauks“, – sakė pašnekovas.
