Apie verslo perdavimo ypatumus ir tam reikalingas žinias pasakoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Aleksandra Lezgovko.
Iš kartos į kartą pereina mažiau nei trečdalis verslų
Pasak pašnekovės, pasaulinė šeimos verslo perdavimo statistika byloja, jog iš 100 šeimos įmonių tik apie 30 yra perduodami iš pirmos kartos antrai. Trečiajai kartai pasilieka 15 šeimos įmonių, ir tik 12 kompanijų vadovauja ketvirta paveldėtojų karta.
„Tačiau tikrai ne visus pasaulinius šeimos verslus sklandžiai ir saugiai perrėmė profesionaliai išsilavinę, kvalifikuoti šeimos nariai, – pastebi A. Lezgovko. – Daugelis verslininkų į pagalbą pasitelkė ir samdomus vadybininkus“.
Neseniai atliktas NUS tyrimas parodė, kad daugiau nei pusėje iš 692 bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Singapūro biržoje (61% iš jų yra šeimos verslai), buvo paskirtas samdomas generalinis direktorius arba valdybos pirmininkas.
A.Lezgovko pamini ir įtakingą vadybos konsultacijų įmonę „McKinsey & Company“, kurios ekspertų nuomone samdomų vadovų valdomos šeimos kompanijos tvarkosi geriau.
Net jei perdavimas įvyko sklandžiai, verslo valdymą gali apsunkinti vyresnės kartos atstovų neformalus kišimasis priimant strateginius sprendimus, nors formaliai verslas jau būna perduotas.
„Galbūt tam įtakos turi reikšmingi šeimos verslų valdymo skirtumai ir susiformavusios tradicijos tarp atskirų valstybių, tarkim, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bei Vokietijos bei JAV šeimos verslų ir jų perdavimo, – sako A. Lezgovko. – Tarkim, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje priimta, kad šeimos verslui turi vadovauti vyriausias sūnus. Toks automatiškas verslo perdavimas įpėdiniams gali sukelti nemažai problemų“.
Paprašyta įvardinti priežastis, kodėl tų problemų kyla, pašnekovė, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog automatiškai perduodami verslą vaikams tėvai neatsižvelgia į alternatyvius kandidatus, kurių kvalifikacija vertinant objektyviai gali būti aukštesnė.
Dar viena priežastis – paprastai paveldėtojai įdeda mažiau pastangų siekdami įgyti būtinų finansų ir vadybinių įgūdžių ir žinių.
Galiausiai, perėmę verslą šeimos nariai natūraliai tikisi tam tikrų lengvatų darbe bei didesnio užmokesčio, o tai gali sukelti painiavą ir nepasitenkinimą organizacijos viduje.
Net jei perdavimas įvyko sklandžiai, verslo valdymą gali apsunkinti vyresnės kartos atstovų neformalus kišimasis priimant strateginius sprendimus, nors formaliai verslas jau būna perduotas.
A.Lezgovko taip pat atkreipia dėmesį, kad pasaulyje daug pavyzdžių, kai į šeimos verslo perdavimą paveldėtojams gana neigiamai sureagavo ir rinkos bei investuotojai.
Pavyzdžiui, 2014 metais Pietų Korėjos bendrovės „Samsung Electronics“ valdymą iš savo tėvo – Gonhi Lee perrėmė 48-erių Lee Jae Yong. Gohni Lee vadovo bendrovei nuo 1987 metų ir buvo korporacijos „Samsung“ steigėjo Lee Byung Chul jauniausias sūnus.
„Nors Lee Jae Yong baigė mokslus užsienyje, yra JAV didžiausių bendrovių aukščiausio lygio vadovų asociacijos „Business Council“ narys, jis neturėjo daug vadovavimo patirties ir prieš daugiau nei dešimtmetį vadovavo tik šios korporacijos neilgai veikusiam e-komercijos padaliniui, ir investuotojai į šią informaciją sureagavo ne itin pozityviai“, – sako A. Lezgovko.
Sklandų verslo perdavimą garantuoja pakankamas finansų žinių ir įgūdžių bagažas
Jei vis dėlto priimamas sprendimas šeimos verslą perduoti paveldėtojui, kaip užtikrinti tolimesnę sėkmingą verslo raidą?
Pagal pasaulines finansų studijų tendencijas jau dabar ir netolimoje ateityje bus labai svarbu išmokti rinkti, sisteminti, analizuoti ir vertinti finansinę, ekonominę, statistinę ir teisinę informaciją.
Pasak A. Lezgovko, pirmiausia turėtų būti išlaikyta ir užtikrinta aiški ir veiksminga kompanijos valdymo struktūra ir atsakomybės. „Be aiškios struktūros kompanijoje gali prasidėti šeimyniniai „mūšiai“ dėl turto padalijimo, įtakos, o galiausiai nei vienas šeimos narys neturės veiksmingos kontrolės“, – sako A. Lezgovko. – Tikėtina, jog sėkmingesnis bus tas šeimos verslas, kuriame laikomasi griežtos hierarchijos, pripažįstamos kompetencijos, yra rašytiniai susitarimai ir aiškiai apibrėžti įgaliojimai“.
Paveldėtojams taip pat labai svarbu sukaupti kuo didesnį verslo valdymui reikalingų žinių ir kompetencijų bagažą ir jį auginti. Pasak pašnekovės, labiausiai paveldėtojams praverstų psichologijos, personalo valdymo žinios ir įgūdžiai ir žinoma, finansų.
A.Lezgovko rekomenduoja rinktis tokias universalias finansų industrijos studijas, kuriose įgytos žinios ir gebėjimai praverstų steigiant ir valdant nuosavą verslą, ir dirbant verslo įmonėse, ir viešojo sektoriaus organizacijose, finansų paslaugų ir konsultacinėse įmonėse. „Tokias žinias galima pritaikyti ir perimant šeimos verslą“, – pastebi A. Lezgovko.
Pašnekovė akcentuoja, jog pagal pasaulines finansų studijų tendencijas jau dabar ir netolimoje ateityje bus labai svarbu išmokti rinkti, sisteminti, analizuoti ir vertinti finansinę, ekonominę, statistinę ir teisinę informaciją. „XXI amžiuje svarbu mokėti planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti verslo įmonių, viešojo sektoriaus organizacijų ar fizinių asmenų kreditavimo, investavimo, finansavimo, finansinės rizikos, draudimo sprendimus. Taip pat analizuoti ir prognozuoti organizacijos pinigų srautus ir biudžetus bei mokėti vykdyti finansų kontrolę“.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog verslo valdymui vis svarbesnis tampa ir teisės pagrindų turėjimas, kadangi teisės žinios tik papildo ir sustiprina finansų kompetencijas.
„Vis dėl to kaip ir bet kokiame versle svarbu sukurti palankias darbo sąlygas ne šeimos nariams, bet visiems darbuotojams, – pastebi A. Lezgovko. – Ginčytinų situacijų šeimos įmonėje kyla kaip ir bet kurioje kitoje bendrovėje, bet svarbiausia problemas spręsti nekreipiant dėmesio į giminystės ryšius. Tad manau, jog pagrindinė paveldėtojo misija tapus kompanijos vadovu sugebėti neskirti kolektyvą į „mus“ ir „juos“, o spręsti ginčus remiantis bendrais verslo interesais“.
