Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gintaras Steponavičius: reformuodama aukštąjį mokslą, Lietuva iš ES autsaiderių tapo stipria vidutinioke

Gintaras Steponavičius
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Gintaras Steponavičius
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva, įgyvendindama aukštojo mokslo reformą, pakilo iš Europos Sąjungos (ES) autsaiderių ir tapo stipria vidutinioke, tvirtina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Tai, pasak ministro, rodo rugsėjo 20-ąją gauta Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategija, kurioje aptariami aukštojo mokslo sistemų pokyčiai ir pasiekimai ES šalyse narėse.

„Remdamiesi ES pateiktais duomenimis, galime sakyti, kad Lietuva daugelyje sričių dažniausiai minima penketuke mažiausiai pasiekusiųjų. Dalijamės 24–26 vietomis tiek pagal ekonominį išsivystymą, tiek pagal kitus parametrus. Tuo metu aukštojo mokslo srityje per pastaruosius metus pasiekta pažanga leidžia sakyti, kad mes iš santykinai atsiliekančiųjų tampame stiprūs vidutiniokai, o ne vienoje srityje esame tarp lyderiaujančiųjų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją tvirtino G.Steponavičius.

Ministro teigimu, EK išvados atskleidė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur aukštojo mokslo sistema socialiai orientuota, garantuojamas didelis studijų prieinamumas.

Be to, anot G.Steponavičiaus, Lietuva yra beveik pasiekusi ES dar tik ateityje ketinamą įvykdyti rodiklį, kad aukštąsias mokyklas baigtų ne mažiau kaip 40 proc. darbingo amžiaus asmenų. Pasak ministro, 2010-aisiais ES 25–64 metų aukštąjį mokslą baigusių asmenų vidurkis siekė 25 proc., tuo metu Lietuvoje šis vidurkis buvo 33 procentai.

Be to, anot Vyriausybės nario, Lietuvoje 44 proc. 30–34 metų asmenų turi aukštąjį išsilavinimą.

„Aš galėčiau sakyti, kad mums šiandien yra iššūkis nebe studijuojančių ar išsilavinimą turinčiųjų skaičius, o kokybiniai dalykai“, – kalbėjo G.Steponavičius.

Jo teigimu, strategija parodo, kad Lietuva yra ketvirtoje vietoje pagal tai, kaip sekasi šalių narių aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims rasti darbo vietą. Anot jo, Lietuvą lenkia tik Švedija, Olandija ir Vokietija.

EK strategija taip pat atskleidė, kad nors Lietuva, praėjusių metų duomenimis, pagal lėšas vienam studentui dar nesiekia ES vidurkio, tačiau susilygino, pavyzdžiui, su Estija, Lenkija ar Vengrija.

Lietuvoje 44 proc. 30–34 metų asmenų turi aukštąjį išsilavinimą.

Pasak G.Steponavičiaus, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur imamasi specialių priemonių skatinti aukštojo mokslo prieinamumą. Anot jo, kitos tokios valstybės yra Italija, Škotija ir Islandija.

EK Lietuvai rekomendavo padidinti studentų ir dėstytojų mobilumą, studijų tarptautiškumą ir skatinti įvairias finansavimo galimybes, pavyzdžiui, pritraukti privačių lėšų.

Anot viceministrės Nerijos Putinaitės, EK reformų strategija leido padaryti išvadų, į ką ministerija dabar turėtų atkreipti dėmesį.

„Viena iš išvadų būtų dar didesnis aukštojo mokslo įtraukimas į mokymosi visą gyvenimą programą. Taip pat aukštosios mokyklos turi ieškoti būdų, kaip kuo daugiau pritraukti privačių lėšų, tai yra EK rekomendacijos visų šalių aukštosioms mokykloms. Vienas iš pagrindinių dalykų taip pat, kuris labai šviežiai nuskambėjo šitoje strategijoje, yra pareiškimas, kad turi būti atskirti vadybos procesai nuo akademinės veiklos procesų. Labai stiprus akcentas dedamas į tai, kad aukštosios mokyklos turi siekti akademinės kokybės, bet yra ir labai svarbu užtikrinti gerą šiuolaikišką vadybą“, – kalbėjo viceministrė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min