Šiemet priėmimo planai buvo sudaryti atsižvelgus į didėjantį jaunimo susidomėjimą profesiniu mokymu – 2009 m. į profesines mokyklas buvo priimta 13 proc. daugiau negu planuota pirmakursių, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.
„Nuosekliai vykdant pokyčius aukštajame moksle nėra pamirštas profesinis mokymas, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Labai svarbu, kad rengiant specialistus būtų išlaikytos proporcijos tarp universitetinio, koleginio ir profesinio rengimo. Pastarųjų dvejų metų tendencijos liudija, kad profesinis mokymas pelnytai stiprina savo autoritetą ir vis labiau atliepia darbo rinkos poreikius.“
Šiemet žymiai padaugėjo stojančiųjų į profesines mokyklas po mokyklos baigimo – priimta pusantro tūkstančio abiturientų daugiau negu pernai. Prieš dvejus metus į profesines mokyklas stojo 5,2 tūkst. baigusių vidurines mokyklas, pernai jų buvo 7,1 tūkst., o šiemet jau priimta 8,5 tūkst. jaunų žmonių, turinčių brandos atestatus.
Į profesines mokyklas gali stoti įvairaus amžiaus bei išsilavinimo jaunuoliai – įgiję pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai profesinį išsilavinimą gali įgyti po 1–1,5 metų, o norintieji gauti ir vidurinį išsilavinimą – profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.
Įgyta specialybė leidžia nesunkiai susirasti darbą ir suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Profesinę kvalifikaciją turintis asmuo stodamas į kolegijas papildomai gauna du balus, į universitetus – vieną, o baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali atstoti vieną valstybinį egzaminą.
Darbo rinkoje vertinami specialistai, turintys profesinę ir aukštojo mokslo kvalifikacijas.
Į universitetus ir kolegijas šiemet priimta 30 361 pirmakursis.
