15min.lt pokalbis apie tarptautinius ASU projektus ir inovatyvias studijų programas su ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto profesore dr. Vilma Atkočiūniene.
- Kokius tarptautinius projektus šiuo metu vykdo ASU?
- Kasmet vis daugiau ASU studentų išbando tarptautinių mainų programų teikiamas galimybes ir išvyksta į užsienio šalių aukštąsias mokyklas, siekdami praplėsti ir pagilinti kaimiškų vietovių vystymo valdymo profesinių žinių ir kompetencijų lauką.
Nuo 2003 m. kaimo plėtros studijomis besidomintys dėstytojai ir ASU studentai vyksta studijuoti pagal intensyvias ERASMUS tarptautinių studijų programas, dalyvauja intensyviuose kursuose „Žemės ūkio daugiafunkciškumas“ (Belgijoje – Nyderlanduose, Gento ir Vageningeno universitetai (2003), Italijoje, Pizos universitetas (2004), Ispanijoje, Kordobos universitetas (2005); „Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje“ (Slovėnijoje, Maribor universitetas (2006), Portugalijoje, Algarvės universitetas (2007), Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio universitetas (2008)); „Žemės ūkio vaidmuo teritoriniam identitetui ir konkurencingoms kaimo vietovėms“ (Lenkijoje, Gyvybės mokslų universitetas, Liublino mieste (2009), Slovakijoje, Nitros universitete (2010), Italijoje, Padovos universitete (2011)).
Plati tarptautinė partnerystė su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros studijų programas vykdančiais universitetais sudarė galimybes organizuoti tarptautines intensyvias studijas Aleksandro Stulginskio universitete: „Žemės ūkio ir gamtos išteklių vaidmuo darnaus kaimo vystymo kontekste“ (2012). Dalyvavo 61 dalyvis iš vienuolikos užsienio universitetų.
Šie studijų metai buvo ypač didelių pasirinkimų studentams metai. Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas organizavo tarptautinius kursus „Kaimo vystymo inovacijos ir darnumas“. Programa prasidėjo intensyviu teorinių paskaitų klausymu bei gerosios praktikos pavyzdžių lankymu ir baigėsi studentų darbų pristatymais, diskusijomis ir vertinimais.
Intensyvių studijų programos studentams teorines paskaitas skaitė kviestiniai svečiai iš LR Žemės ūkio ministerijos, Programos LEADER ir Žemdirbių mokymo metodikos centro, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, Lietuvos ūkininkų ir vartotojų kooperatyvų sąjungos bei Aleksandro Stulginskio universiteto, Gento universiteto (Belgija), Latvijos Žemės ūkio universiteto, Liublino gyvybės mokslų universiteto (Lenkija) dėstytojai.
Studentams buvo pristatytos vietos ištekliais pagrįstų produktų vertės grandinių kūrimo teoriniai dėsningumai ir praktiniai pavyzdžiai, inovacijų reikšmė Europos kaimo plėtros politikoje, kaimo plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje ypatumai, novatoriškas žmogiškųjų išteklių kūrimo kaimiškose vietovėse modelis, kaimo plėtros darnumo vertinimo rodiklių sistema, žemės ūkio politika, kaip priemonė inovacijoms kaime ir kt.
Intensyvios studijų programos dalyviai lankėsi Lietuvos kaimiškose vietovėse, bendravo su kaimo plėtros veikėjais, rinko informaciją, ją analizavo, pritaikė naujausius vadybos metodus vertinant, grupuojant ir modeliuojant naujus vietos ištekliais pagrįstus sprendimus, numatė inovacijas siekiant darnaus Lietuvos kaimiškų vietovių vystymosi.
„Kaimo vystymo inovacijos ir darnumas“ programoje dalyvavo pagal skirtingas studijų programas ES Universitetuose studijuojantys ir atliekantys mokslinius tyrimus 46 studentai ir dėstytojai iš 9 Europos universitetų.
Penki, Aleksandro Stulginskio Universiteto studentai būsimi Kaimo plėtros administratoriai keletą savaičių studijavo pagal Slovakijos Žemės ūkio Universiteto organizuotą studijų programą „Žemės ūkio vaidmuo regionų plėtros kontekste“. Prieš važiuojant į studijas Slovakijoje tikėjosi, kad bus įdomu, kad išmoks ir pamatys daug naujų dalykų., tačiau lūkesčiai pasitvirtino su kaupu. Studentai sutiko tikrai daug nuostabių žmonių – tiek vietinių studentų, tiek užsieniečių, tiek dėstytojų.
Studijose dalyvavo 50 studentų ir dėstytojų iš 8 Europos šalių: Belgijos, Čekijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Vengrijos, Makedonijos. Pirmosiomis kursų dienomis kiekvienos šalies atstovai pristatė savo universitetą, šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros situaciją, pagrindinius savo šalies konkurencinius pranašumus, tradicijas, nacionalinius patiekalus apie kuriuos galėjome ne tik išgirsti, bet ir paragauti. Teoriniaiir praktiniai užsiėmimai sudarė sąlygas geriau pažinti ne tik Slovakijos, bet ir kitų Europos valstybių žemės ūkio vaidmenį.
Visos teorinės paskaitos buvo derinamos su vietiniais vizitais, kurių metu susitiko su Myjavos regiono vietos veiklos grupės atstovais, vietiniais politikais, žemės ūkio kooperatyvų vadovais, visuomenininkais, ūkininkais bei verslininkais. Turėjo galimybę dalyvauti bendruomenių edukacinėse programose, pamatyti ir palyginti ūkininkavimo tendencijas skirtinguose Slovakijos regionuose.
Studentai (atstovaudami labai įvairias studijų programas) per labai trumpą laiką, taikydami įvairius metodus, jungdami savo ir grupės kolegų teorinį ir praktinį žinojimą surinko informaciją apie žemės ūkio ekonomiką, kultūrą, gamtinius išteklius, turizmą ir institucijas. Atliko SSGG analizę, apibrėžę viziją, nustatė problemas, atliko kaimo plėtros veikėjų analizę ir numatė priemones joms spręsti. Studentų darbas buvo moderuojamas, konsultuojamas patyrusio ir jaunesniojo dėstytojo. Studentų įžvalgos ir Slovakijos, Myjavos regiono žemės ūkio vystymosi strateginės kryptys buvo pristatomos regiono plėtros veikėjams, buvo diskutuojama, tikslinama. Per dvi papildomas savaites studentai pabaigė rengti ataskaitas, kurios bus atspausdintos atskiru leidiniu.
- Kaip šie projektai prisideda prie studijų kokybės gerinimo? Kokių žinių gali pasisemti studentai?
- Pastarieji projektai svariai prisideda prie Kaimo plėtros administravimo studijų programos kokybės.
Tarptautinių grupių dviejų savaičių darbo rezultatai nuteikia optimistiškai – auga savimi pasitikinčių, sistemiškai ir strategiškai mąstančių kaimo plėtros profesionalų karta... Dar kartą įsitikinau, kad Intensyvūs studijų kursai (dažnai vadinami tiesiog IP) visada sukuria gerokai didesnę vertę nei tradicinės 4 savaičių studijos.
Tarptautinio mokslo ir praktikos integracija, dėstytojų, studentų ir kaimo plėtros veikėjų bendradarbiavimas sudaro prielaidas vystyti Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros modelį.
Prie studijų kokybės neabejotinai prisideda studentų įtraukimas ir dalyvavimas mokslinėse praktinėse konferencijose. Nuo 2004 m. organizuojamos jau tradicinėmis tapusios studentų mokslinės konferencijos „Moderni vadyba – kultūros politikos dalis“, kuriose kiekvienais metais dalyvauja ne tik ASU, bet ir kitų Lietuvos universitetų studentai ir dėstytojai, sėkmingai dirbantys verslo ir valdžios lyderiai.
Nuo 2006 m. organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimo geroji patirtis“, kuriose, kas antri metai, aktyviai dalyvauja studentai, mokslininkai., Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų, vietos veiklos grupių, vietos valdžios atstovai. Jau išleisti 4 mokslinių straipsnių ir gerosios praktikos pavyzdžių periodiniai leidiniai „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“, kurie svariai prisideda prie kaimo plėtros vadybos mokslo ir praktikos.
- Kokioms specialybės šiuo metu yra skiriamas didžiausias finansavimas? Ar turite prioritetines specialybes?
- Nėra skiriamas finansavimas, praktiškai visi Kaimo plėtros administravimo studijų programos studentai moka už studijas. Dėstytojai bendradarbiaudami su studentais, įvertindami formalių studijų programų tikslus ir siekinius stengiasi, inicijuoja rengia ir teikia finansavimui įvairius projektus.
Šiais metais ASU Ekonomikos ir vadybos fakultete buvo parengta nauja 1-osios pakopos Universitetinių studijų programa „Kultūros ir turizmo vadyba“, pagal kurią vykdomas studentų priėmimas.
Aleksandro Stulginskio universiteto Kultūros ir turizmo vadybos programos privalumas – vadybininko universalumas, gebėjimas integruotai organizuoti veiklą mikro ir makro regionų lygmenyje (etnografiniuose regionuose, savivaldybėse, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bendruomenėse, turizmo maršrutuose ir t. t.), kuriame kultūros ir turizmo vadybos žinovų poreikis vis stiprėja.
Tai sudaro palankias galimybes absolventui konkuruoti darbo rinkoje. Studijų programos išskirtinumas – rengiamas specialistas integruotai kultūros ir turizmo profesinei veiklai. Pabaigę šią studijų programą galės savarankiškai užsiimti verslu, atsižvelgdami į turizmo rinkos poreikius kurti ir tobulinti kultūros ir turizmo paslaugas.
Taip pat galės dirbti kultūros ir turizmo vadybininku, infrastruktūros organizatoriaus, konsultanto darbą šalies, Baltijos regiono ir Europos Sąjungos regionų kultūros ir turizmo vystymo institucijose, seniūnijose, savivaldybių administracijose ir jų įstaigose, viešosiose ir biudžetinėse įstaigose, administruojančiose kultūros ir turizmo politiką, verslo ir turizmo informaciniuose centruose.
Absolventai taip pat galės dirbti vietos veiklos grupėse ar kitose nevyriausybinėse organizacijose, jų sąjungose, įgyvendinančiose kultūros ir turizmo regionines programas ir projektus.
