Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaune mezgasi rektorių dinastija

P.Baršauskas pasišovė grąžinti KTU į lyderių gretas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / P.Baršauskas pasišovė grąžinti KTU į lyderių gretas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas įsikūrė tame pačiame kabinete, kuriame prieš penkis dešimtmečius sėdėjo jo tėvas Kazimieras Baršauskas, anuomet didžiausios Lietuvos aukštosios mokyklos vienas kūrėjų ir pirmasis jos rektorius.

Naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas įsikūrė tame pačiame kabinete, kuriame prieš penkis dešimtmečius sėdėjo jo tėvas Kazimieras Baršauskas, anuomet didžiausios Lietuvos aukštosios mokyklos vienas kūrėjų ir pirmasis jos rektorius.

Gegužės 31 d.  KTU rektoriumi išrinktas 58 metų P.Baršauskas neturėjo laiko palengva apsiprasti su naujomis pareigomis. Jau nuo praėjusios savaitės jis ėmė vadovauti didžiausiam pagal studentų skaičių šalies universitetui.

P.Baršauskas ne naujokas KTU padangėje: 1992–2002 m. jis dirbo šio universiteto tarptautinių ryšių ir infrastruktūros prorektoriumi. Nuo 2003 m. iki šių metų gegužės pabaigos vadovavo ISM universiteto išoriniams ryšiams.

P.Baršauskas davė interviu „15min“.

– Ar jūsų norui vadovauti KTU turėjo įtakos, jog pirmuoju šio universiteto (anuomet Kauno politechnikos instituto) vadovu buvo jūsų tėvas?

– Sentimentai turėjo įtakos, bet ne jie buvo lemiamas motyvas. Iš tiesų noriu ir sieksiu, kad šis su mano tėvo vardu susijęs universitetas atgautų lyderio pozicijas, kurias pastaruoju metu buvo truputį užleidęs.

– Ar ketinate stipriai praretinti vadovų gretas? Šiomis dienomis KTU ūžia kaip avilys, kalbama, kad „senukai“ bus išprašyti iš universiteto?

Mokslo darbuotojams, pedagogams tikrai neverta nerimauti. Juos vertinsiu ne pagal amžių, o pagal darbo rezultatus. Bet vadovų postuose tikrai norėčiau matyti naujų, jaunesnių žmonių, galinčių didžiulį KTU laivą paversti manevringu ir eikliu, nes konkurencija aukštojo mokslo rinkoje tampa vis aštresnė.

Tačiau pabrėžiu: pagrindinis atrankos kriterijus bus ne amžius, o inovatyvus mąstymas, gebėjimai ir veiklumas.

Kodėl manote, kad KTU reikia naujovių? Juk ir iki šiol universitetas buvo bene stipriausias šalyje naujų technologijų kūrimo centras.

Kaip minėjau, aukštojo mokslo rinka pateikia vis naujų iššūkių, ne į visus spėta atsiliepti. Dabar svarbiausia yra inovatyvių technologijų kūrimo studijų tarptautiškumas. Taip, KTU dabar studijuoja apie 200 studentų iš užsienio pagal „Erasmus“ programą.

Tai yra per mažai. Mano tikslas yra pritraukti kuo daugiau jaunuolių iš užsienio, kad jie mokytųsi pagal pilną studijų programą

– Vis daugiau Lietuvos jaunuolių renkasi studijas Vakarų šalyse. Ar galvojate, kaip sustabdyti protų nutekėjimą?

Gyvename laisvame pasaulyje, administracinėmis priemonėmis varžyti žmonių pasirinkimo laisvės nedera. Jeigu intelektualinis kapitalas „išteka“, reikia pagalvoti, kaip jį „pritekinti“.

Vakarų universitetai nemažai papildė savo biudžetus, priviliodami studentus iš Centrinės Europos. Mes gi galėtume atverti duris Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų Rytų šalių studentams.

Ne paslaptis, kad buvusios SSRS rytinėje erdvėje pastaruoju metu formuojasi ne itin palanki nuomonė apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. O pasimokę, pagyvenę mūsų šalyje jauni žmonės susidarytų autentišką vaizdą, įgytume, jei taip galima sakyti, „ideologinių šalininkų“ Rytuose. Taigi nauda ne tik ekonominė, bet ir politinė!

 – Laisvalaikį irgi atiduodate mokslui ar turite pomėgių, padedančių atsikvėpti?

– Mėgstu žvejoti. Medžioklę vertinu kaip bendravimo su gamta formą, žvėrių šaudyti nemėgstu.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min