Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kembridžo studentai Lietuvos universitetams siūlo keistis

Kembridžo studentai Lietuvos universitetams siūlo keistis.
Kembridžo studentai Lietuvos universitetams siūlo keistis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusio šeštadienio popietę į senąją Kembridžo universiteto studentų sąjungos salę susirinko pusantro šimto lietuvių ir besidominčių Lietuva kitataučių, besimokančių geriausiuose Jungtinės Karalystės universitetuose. Jungtinėje Karalystėje vyko pirmasis Kembridžo universiteto lietuvių studentų bendruomenės (CULS) organizuojamas Lietuvos idėjų forumas „Lietuva: dabar ir po dešimties metų“, kurio tikslas į Lietuvą ir jos ateitį pažvelgti plačiau.

Renginyje dalyvavo svečiai iš Lietuvos, akademikai, verslininkai iš Jungtinės Karalystės, kitų profesijų atstovai. „Norėjome sukurti platformą, kur į Lietuvos vystymą būtų žvelgiama skirtingais pjūviais: nuo verslumo iki lietuviškumo suvokimo tiek jauno studento, tiek profesoriaus, lietuvių verslininko ar užsieniečio akimis,“ – teigė CULS prezidentas Ignas Budvytis.

Forumą pradėjo Vladas Lašas, UAB „Skubios siuntos“ UPS atstovybės vadovas Lietuvoje. Sero Richardo Bransono bendražygis ir vienas iš „Carbon War Room“, klimato kaitą stabdančios NVO, įkūrėjų, investuojantis į pradedantį verslą nuo elektromobilių iki kosmoso turizmo, kalbėjo apie lyderystę, naujų galimybių paieškas versle, technologijose, moksle ir kitose srityse. „Lietuviai turi potencialo kurti pasaulį keičiančias inovacijas. Valstybės dydis šiame moderniųjų komunikacijų pasaulyje nebėra svarbus. Todėl ir nedidelėje, bet dinamiškoje šalyje gali išaugti pirmaujantys verslai, užkariaujantys pasaulio rinkas,“ – sakė Vladas Lašas.

Verslininkas Jonas Bradfordas, vadovaujantis Kembridže įsikūrusiam „Springboard“ verslo akseleratoriui, tikino, kad viena iš pagrindinių Lietuvos verslumo vystymo kliūčių – posovietinis požiūris į nesėkmę. „Lietuvoje baiminamasi suklysti, tačiau klaidos ir pralaimėjimas yra būtinos pamokos kelyje galiausiai sukuriant kažką tvaraus. Jei visuomenė būtų atviresnė saviškių nuopuoliams, lietuviai daug sparčiau imtųsi kurti ir vėl atsistoti ant kojų“, – sakė jis.

Kembridžo universiteto dėstytojas ir verslo angelas Jackas Langas kalbėjo apie mažos šalies verslumo svarbą ir naująją inovacijų bangą. Jo nuomone, smulkių ir vidutinių įmonių biržos Lietuvoje nebuvimas neleidžia daugeliui gerų idėjų vystytis ir tapti stipriais verslais. Palaikantis liberaliąją ekonomikos mokyklą, J.Langas akcentavo, kad valstybė neturėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi ir iškraipyti rinkos dinamiką dalydama paramą.

„Lietuvoje netrūksta novatorių, kurie būtų užsidegę ir turėtų puikių idėjų. Egzistuoja ir palaikymas jau įsitvirtinusiems verslams bei projektams. Tačiau kol kas mažai pradinės stadijos verslo palaikymo, tai yra, trūksta ankstyvųjų investuotojų, kurie padėtų, kol idėja vis dar nauja ir netvirta“, – po pranešimų pastebėjo viena iš organizatorių, Kembridžo doktorantė, Urtė Neniškytė, siekianti mokslinės karjeros biotechnologijų srityje.

Antroji Forumo dalis buvo skirta interaktyviosioms darbo grupėms apie švietimą, ekonomiką ir diasporą, kurias inicijavo Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS), Lietuvių Londono Sičio klubas (LCLC) ir GLL | Globalios Lietuvos lyderiai.

Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos inicijuotoje diskusijoje lietuviai ir britai, studijuojantys Jungtinėje Karalystėje, turėjo galimybę aptarti ir palyginti abiejų šalių aukštojo mokslo sistemas.

Diskusijų metu buvo aptarti finansavimo, studijų programų sudarymo, bendradarbiavimo su verslininkais klausimai tiek bakalauro, tiek magistro lygmenyse.

Studentai kritiškai vertino dabartinę Lietuvos universitetų reitingavimo sistemą, akcentuodami nepriklausomo vertinimo reikšmę. „Lietuvos universitetuose labai trūksta sistemingos pagalbos renkantis karjerą ir padedant studentams tinkamai pasiruošti įsilieti į darbo rinką,“ – teigė JKLJS vadovė Rūta Freitakaitė. Darbo grupė Lietuvos universitetams pasiūlė skatinti mokslo darbus apie Lietuvą rašyti anglų kalba. Anot dalyvių, tai turėtų padėti pasaulyje gausinti informaciją apie Lietuvą ir skleisti lietuviškas mokslines idėjas.

Darbo grupės dalyviai taip pat pasiūlė Lietuvos universitetuose aktyviau vystyti Karjeros centrus. Tai padėtų universitetams išsiskirti ir geriau paruošti studentus būsimai darbo rinkai, skatintų rimčiau žiūrėti į darbinę praktiką studijų metu.

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas yra vienas iš pagrindinių būdų valstybei užsitikrinti tvarų ilgalaikį ekonominį vystymąsi ir klestėjimą. Nors pagrindiniai valstybių TUI patrauklumo faktoriai (kvalifikuota darbo jėga, lanksti mokesčių sistema, palanki įstatyminė bazė ar kita) yra visiems žinomi, dažnai „universalaus" priėjimo nepakanka – raktas į sėkmę šioje srityje slypi individualiuose sprendimuose, atsižvelgiant į įvairioms industrijoms/pramonės šakoms būdingą dinamiką ir specifiką. Dėl šios priežasties Lietuvių Londono Sičio klubo (LCLC) nariai diskusijoje su Kembridžo studentais ir svečiais aptarė sėkmės faktorius, aktualius pritraukiant TUI į specifines ūkio šakas Lietuvoje, kurios turi didelį potencialą mūsų šalies ekonomikoje: a) Finansinės paslaugos, b) Kelionės ir turizmas, c) Transportas ir infrastruktūra.

Darbo grupės apie Lietuvos ekonomiką nariai diskusijoje nusprendė, kad finansinių paslaugų sektorius Lietuvoje turi daug potencialo pritraukti užsienio investicijas, todėl ši, aukštą pridėtinę verte kurianti sritis turėtų būti įtraukta į „tikslinių" Lietuvos industrijų sąrašą.

„Dėl nedidelės Lietuvos ekonomikos, stambias finansines institucijas (pavyzdžiui, investicinius bankus), orientuotas į paslaugų teikimą vidinei rinkai, bus sunku pritraukti, tačiau orientuotis reikėtų į nišines finansų srities atšakas, kuriose Lietuva turi konkurencinius pranašumus. Pavyzdžiui, būtų galima bandyti pritraukti finansines institucijas steigti matematinius ar tyrimų centrus, pasinaudojant stiprių Lietuvos universitetų teikiamu išsilavinimu šioje srityje. Toks analogiškas „Morgan Stanley“ kiekybinių tyrimų centras jau veikia Vengrijoje“, – sakė lietuvių, dirbančių Londono Sičio finansinėse organizacijose, klubo valdybos narys Petras Vaičius, „BofA Merrill Lynch“ banko viceprezidentas. Darbo grupėje taip pat buvo pasiūlyta skatinti finansines institucijas Lietuvoje steigti savo pagalbinius biurus (angl. „back and middle offices“). Galiausiai, Lietuva galėtų prisistatyti kaip investicinis fondų paslaugų regioninis centras. Tokioje srityje nereikia daug darbo jėgos, tačiau sukuriama aukšta pridėtinė vertė, suformuojant tam tinkamą įstatyminę bazę ir aktyviai propaguojant konkurencines galimybes regione.

Turizmo sektorius Lietuvoje įgauna pagreitį ir yra viena iš svarbių sudedamųjų Lietuvos ekonomikos dalių. 2008 metais pajamos iš turizmo sudarė apie 3% BVP. Atsižvelgdami į pasaulines tendencijas, taip pat labiausiai augusias turizmo kategorijas šalyse, svarbiose Lietuvos turizmui, CULS dalyviai parengė pagrindines rekomendacijas, į ką turėtų atsižvelgti tiek valstybinių, tiek privataus verslo organizacijų vadovai šioje industrijoje. Pasak dalyvių, Druskininkai turėtų sulaukti daugiau investicijų ir kelti paslaugų lygį tam, kad pritrauktų tarptautinius turizmo srautus ir taptų gerai Europoje žinomu sveikatingumo kurortu. „Euromonitor International“ prognozuoja, jog Medicinos turizmo kategorija senajame žemyne turėtų augti 5,5%, o SPA kategorija apie 3,5%, skaičiuojant vidutinišką penkių metų laikotarpio prognozę (2010–2015).

Lietuvos Turizmo departamentas su kelionių turų operatorių pagalba turėtų aktyviau informuoti kelionių agentūras ir kitus sektoriaus žaidėjus apie Palangos kurorto teikiamas paslaugas, siekti pritraukti kruizinius laivus į Klaipėdos uostą, ieškoti būdų, kaip reklamuoti kaimo turizmą bei turistines paslaugas mūsų nacionaliniuose parkuose. „Sudėtinė ir labai svarbi dalis, tiesiogiai veikianti šią ir kitas ekonomikos sritis šalyje, yra infrastruktūros gerinimas: pavyzdžiui, naujų aviacijos kompanijų pritraukimas, ir alternatyvaus susisiekimo gerinimas,“ – sakė LCLC prezidentas Darius Mockus.

Lietuvos geopolitinė padėtis lemia tai, kad transporto ir logistikos sektorius yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Deja, kai kuriose šios industrijos srityse Lietuva stokoja efektyvumo (pvz. traukinių keleivių pervežime) ir net atsilieka nuo gerokai mažesnių savo kaimynių (pvz. oro transporte). Diskusijų metu prieita prie išvados, kad Lietuvos išoriniam konkurencingumui skatinti svarbiausia sukurti sąlygas konkurencijai ir šalies viduje. Dalyviai įvardijo konkrečius pasiūlymus šiam tikslui pasiekti: pasimokyti iš praktikos Jungtinėje Karalystėje ir peržiūrėti "strateginės svarbos objektų" sąrašą, įvertinant, ar visi jame esantys ir nuo privataus kapitalo saugomi objektai ten turėtų likti. Buvo pasiūlyta įsileisti tiesioginių užsienio investicijų į oro ir jūros uostų bei geležinkelių pramonę, bei skatinti šią dalinę privatizaciją daryti palaipsniui, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis trims Baltijos valstybėmis. Taip svarbiausioms šalies transporto įmonėms būtų sukurtos vienodos sąlygos konkurencijai.

Įdomių nuomonių suformavo ir diskusija darbo grupėje „Lietuvos „protai“ diasporoje“, pristatyta profesionalų tinklo GLL |Globalios Lietuvos Lyderiai direktorės Dalios Venslovaitės. Forumo dalyviai diskutavo, kas iš tiesų yra lietuvis diasporoje, dėl kokių motyvų žmonės, prijaučiantys Lietuvai, dažnai neturintys etninių ryšių su ja, buriasi į bendruomenes. Galiausiai, diskutuota, kas turėtų imtis vedančiojo vaidmens, skatinant atviresnių bendruomenių kūrimąsi užsienyje. Galiausiai diskusija pakrypo tema, kaip sujungti globalius „nutolusius protus“ su Lietuva.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min