Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kriterinis vertinimas – dar vienas smūgis abiturientams ir istorijos mokymui mokykloje

Knyga
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Matematikos valstybinis brandos egzaminas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antrus metus iš eilės brandos egzaminai yra vertinami kriteriniu būdų. Per šį laikotarpį naujoji vertinimo metodika susilaukė tiek pritariančių, tiek skeptiškai nusiteikusių pedagogų bei pačių moksleivių pastabų. Nacionalinių egzaminų centro vadovybė teigia, jog kriterinis vertinimas leidžia palyginti skirtingų laidų rezultatus, pamatuoti, ar Lietuvos moksleivių žinių lygis didėja ar mažėja. Tačiau pedagogai pastebi: kasmet sudaromi egzaminai nėra lygiaverčiai, o kai kurie jų – nekorektiški.

Kriterinis vertinimas – be kriterijų

„Skersvėjis kilo šįmet po anglų kalbos valstybinio egzamino. Pernai mes surinkome milžinišką skaičių šimtukų iš šio egzamino. Šiais metais kažkas nutarė, kad neturime taip gerai mokėti anglų kalbos“ – teigia KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.

Kasmet skiriasi užduočių sudėtingumas, taigi, nėra iki galo aišku, kokie reikalavimai yra keliami abiturientams.

Net ir mokėdamas, žinodamas atsakymą, gali kažkurios užduoties neatlikti

Direktoriaus požiūriu, pagal kriterinio vertinimo sampratą, gerai besimokantys abiturientai turėtų gauti maksimalius įverčius. 

„Kriterinis vertinimas reiškia, kad yra griežtai nustatyti kriterijai, ką žmogus turėtų išmokti, mokydamasis vidurinėje ar gimnazijoje, ir pagal tuos kriterijus jis turėtų būti įvertinamas.

Kitaip tariant, jeigu jis išmoko visą mokyklinį istorijos dalyko kursą, jis turi gauti lygiai 100 proc. iš valstybinio egzamino be jokių išimčių“ - teigia B.Burgis.

Tačiau viena - teorija, kita - praktika. „Net ir mokėdamas, žinodamas atsakymą, gali kažkurios užduoties neatlikti“ – prasitaria Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientė. Merginos teigimu, sąžiningai išmokęs visą kursą mokinys dar nėra garantuotas, kad jo laukia sėkmė.

„Vienas mokinys, kuris pernaimet ruošėsi stoti į Oksfordo universitetą (buvo pateikęs dokumentus), neišlaikė lietuvių kalbos egzamino.

Jo egzaminą įvertinę asmenys nusprendė, kad vaikinas nėra vertas net teigiamo pažymio. Pateikęs apeliaciją, mokinys buvo naujai įvertintas, gavo arti 100 procentų. Deja, dokumentų į Oksfordą jau nebesuspėjo priduoti. Tokie pavyzdžiai – šokiruoja“ – atvirauja mokinė.

Nulinės sumos žaidimas

„Valstybės nustatyti kriterijai – tiesiog stulbinantys. Atrodo, kad tik keli tūkstančiai moksleivių iš 40 000 abiturientų yra išmokę tiek, kiek reikia išmokti, nes šimtukų rašoma labai nedaug. Ką turi galvoti vaikai ir jų tėvai? Kad tik mokytojas moka dešimtukui?“ – stebisi KTU gimnazijos direktorius.

Burgis.lt nuotr./Bronislovas Burgis
Burgis.lt nuotr./Bronislovas Burgis

B.Burgio pastebėjimu, dabartinėje sistemoje pralošia geriausieji, užtat išlošia blogiausieji: „Apatinė riba, kurią turi pasiekti abiturientas, norėdamas gauti teigiamą įvertinimą – neadekvati.

Šiandien 30 procentų iš lietuvių kalbos egzamino surinkęs mokinys bus įvertintas teigiamai. Ką tai reiškia „trečdalis lietuvių kalbos raštingumo“? Norite pasakyti, kad toks mokinys gali baigti mokyklą? Studijuoti universitete?“.

Direktoriaus požiūriu, nepelnytai yra skriaudžiami geri, sąžiningai besimokantys mokiniai, kurie nori siekti maksimumo, tačiau nežino, kokie yra keliami kriterijai maksimumui gauti. Tuo tarpu, „Visiems neišprusėliams ir tinginiams atveriamos duris ne tik baigti mokyklą, bet ir įstoti į aukštąją mokyklą“ – tokios pozicijos laikosi B.Burgis

Vykdytojai nemokomi kaip vykdyti

Vyresnioji Mykolo Biržiškos gimnazijos istorijos mokytoja Regina Rimkienė teigia, jog patys mokytojai su naujo tipo egzaminų užduotimis nėra supažindinami: „Brandos darbai, kriteriniai vertinimai, naujos programos, užduotys – nuleidžiami mokytojams „iš viršaus“, o šie turi prisitaikyti, kaip išmano.

Neseniai istorijos egzamine atsirado naujo tipo atvirieji klausimai, bet pačių mokytojų niekas nemokė, kaip į juos derėtų formuluoti atsakymus. Kaip mes galime vykdyti, ruošti vaikus, kai patys turime verstis per galvą? Pirmiausia reikia paruošti mokytojus, kelti jų kvalifikaciją“.

Brandos darbai, kriteriniai vertinimai, naujos programos, užduotys – nuleidžiami mokytojams „iš viršaus“, o šie turi prisitaikyti, kaip išmano

Ilgametę egzaminų vertinimo patirtį turinti pedagogė atvirauja, jog tokiu būdu yra keliamas didžiulis stresas ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

„Tai – mokytojo reikalas, kažkokiu būdu perprasti užduočių formuluotes ir jas paaiškinti vaikams.

Turime spėlioti – pataikysime arba ne. Jeigu aš nepataikau, kaip paruošti mokinius, tai mano klasė blogai išlaiko egzaminą“ – teigia R.Rimkienė.

Mokytojos pastebėjimu, vykdant reformas švietimo sistemoje, niekas neatsižvelgia į jos vykdytojų, pirmiausia, pedagogų, pastabas: „Diskusija vyksta tariamame lygmenyje. Nors mokytojai neva yra prašomi teikti savo pastabas, tačiau į jas, iš tiesų, niekas nekreipia dėmesio. Kasmet atsivertę vertinimo normas pastebime tas pačias spragas.“

Vertintojai nežino kaip vertinti

„Istorijos egzaminui kriterinis vertinimas netinka, nes padaryti 5 klaidas yra labai nesunku, kuomet neaišku, ko klausia, ką reikia atsakyti.

Pamačius atsakymą – viskas atrodo paprasta. Bet pačių klausimų formuluotės – nėra korektiškos“ – teigia R.Rimkienė.

„Jeigu lietuvių egzamine buvo panaikinta teksto interpretacija, tai ta interpretacija buvo perkelta į istorijos egzaminą. Tai ne istorinių žinių tikrinimas“ – įsitikinusi istorikė.

Pasak KTU gimnazijos direktoriaus, šiandien abiturientai laiko du egzaminus, kurių kriterinis matavimas nėra aiškus – tai lietuvių kalbos ir literatūros ir istorijos brandos egzaminai. „Kaip galima vertini literatūrą? Moksleiviai verčiami veidmainiauti, atspėti, ką autorius norėjo pasakyti“ – teigia B.Burgis.

Istorijos egzaminui kriterinis vertinimas netinka, nes padaryti 5 klaidas yra labai nesunku, kuomet neaišku, ko klausia, ką reikia atsakyti

B.Burgis savo atvirame internetiniame dienoraštyje siūlo pasigilinti į literatūrinio rašinio turinio vertinimo kriterijus.

Pavyzdžiui, 3 (iš 7) taškai skiriami už tai, kad „Tema suprasta iš dalies (per siaurai / per plačiai / ne visi aspektai motyvuotai išskirti ir išnagrinėti)“.

Direktorius retoriškai klausia: „Kokie genialūs mokytojai tiksliai matys slenksčius 7-6-5-4-…? O juk tai – moksleivio (žmogaus!) dvylikos metų darbo įvertis!“

Pedagogai nuogąstauja, kad mokiniams tenka mokytis ne paties dalyko, bet ruoštis formaliam to dalyko egzaminui.

„Vaikai yra verčiami atsakyti taip, kaip tikrintojams reikia, ne taip, kaip jie suprato per 12 metų mokydamiesi. Tai ypač galioja istorijos brandos egzaminui. Šis egzaminas – politizuotas. Istoriją mokiniai turi vertinti taip, kaip valstybei (ar to meto valdžiai) palankiausia. Tad apie kokius kriterijus iš viso galima kalbėti?“ – klausia KTU gimnazijos direktorius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min