Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KTU dėstytojas Fabrizio Mazzela: „Lietuva – mano namai“

KTU dėstytojas Fabrizio Mazzela
Jaunimogidas.lt nuotr. / KTU dėstytojas Fabrizio Mazzela
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Su Fabrizio Mazzella susitinku Kauno technologijos universitete. Čia temperamentingasis italas praleidžia didžiąją savo dienos dalį. Darbas – jo gyvenimo variklis. Fabrizio dėsto italų kalbą studentams, dirba gidu, rašo – neseniai Lietuvą nustebino nauja savo knyga apie Italiją. Ketverius jaunystės metus Lietuvai paskyręs vyras gerokai nustemba, kai pasiteirauju, ar pageidautų kalbėtis itališkai: „Lietuva – mano namai, aš kalbu lietuviškai.“

Fabrizio, kokie vėjai Jus atpūtė į Lietuvą?

Pirmąjį kartą atvykau 2001-aisiais pagal ERASMUS programą. Po to grįžau į Italiją užbaigti studijų ir atlikti privalomosios civilinės tarnybos. Noras gyventi Lietuvoje buvo stipresnis, todėl čia vėl atvykau metams pagal kitą tarptautinę programą. Susiradau draugę. Abu nusprendėme grįžti į Italiją, bet ir vėl – ilgai ten neužsibuvome. 2006-aisiais prasidėjo dar vienas lietuviško gyvenimo etapas. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį sprendimą. Jau buvau pramokęs lietuvių kalbos ir jaučiau, kad būdamas Italijoje po truputį prarandu savo gebėjimus. Italų kalbos dėstymas nėra pagrindinė mano veikla. Aktyviai domiuosi lituanistika, dirbu gidu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Ir iš tiesų galiu pasidžiaugti, kad lietuviai – tikri Baltijos šalių pietiečiai.

Ką veikėte prieš atvykdamas į Lietuvą?

Esu baigęs Turino universitetą ir įgijęs italų kalbos filologijos magistro laipsnį. Dirbau italų kalbos mokytoju.

Su kokiomis problemomis susidūrėte atvykęs?

Kai atvykau pirmąjį kartą, dar nemokėjau kalbos, neturėjau draugų. Iš tiesų labai nedaug pažinčių užmezgiau tais laikais, vakarais Laisvės alėja nebuvo tokia apšviesta kaip dabar.

Nejaugi negąsdina lietuviška žiema?

Ne, kodėl turėtų? Esu gimęs netoli Alpių kalnų, kur klimatas gana atšiaurus. Nežinau, kodėl daugelis lietuvių, kai galvoja apie Italiją, pirmiausia turi omenyje pietinę arba centrinę jos dalį. Na, bet aš žinau, kad tie lietuviai, kurie aplankė mano gimtąjį miestą – Turiną – nemano, kad man Lietuvoje gyventi sunku dėl klimato sąlygų. Net kai temperatūra nukrenta iki minus dvidešimties, einu į lauką, tik, žinoma, ilgai neužsibūnu.

Ar kada kyla minčių, kad laikas grįžti į Italiją visam laikui?

Ne, ne, ne, tikrai ne, nebent – didelei bėdai užklupus. Kartais mane gąsdina senatvė Lietuvoje. Aš nežinau, ar dirbdamas čia susikaupsiu pensiją, kuri leis senatvėje ramiai gyventi.

Kas lietuvių kultūroje Jums artima? Ko labiausiai nemėgstate? Kas labiausiai stebina? Ko nesuvokiate?

Labai mėgstu lietuvišką maistą – patiekalus iš kiaulienos, grybus. Kadangi gimiau kalnų regione, kur klimatas šaltas ir maistas gana panašus kaip Lietuvoje, problemų dėl mitybos nebuvo. Dar mane žavi lietuvių tikslumas – dirba daug ir gerai, yra punktualūs. Kas nepatinka? Vis dar nesuprantu žmonių šiurkštumo, pavyzdžiui, įpročio nedėkoti. Būna, kad tiesIog nemano, kad verta, bet, kita vertus, lietuviai tiesiog turi tokią teisę, nes jų gyvenimas ne visada rožėmis klotas, juolab dar gajūs sovietiniai įpročiai. Aš nepykstu dėl lietuvių pykčio proveržių. Kai troleibuso vairuotojas, dirbadamas sunkų darbą, mėnesio pabaigoje pritrūksta lėšų duonai, jis turi teisę į mane žiūrėti piktai. Niekas Lietuvoje manęs nebestebina.

Religijos vaidmuo Italijoje itin svarbus. Kokią vietą Jūsų gyvenime užima bažnyčia?

Kadangi dirbu gidu, dažnai tenka apsilankyti įvairiose bažnyčiose. Vis dėlto turiu prisipažinti, kad nesu uolus katalikas. Į Lietuvą atvykęs tapau beveik pagoniu.

Kokie Jums atrodo lietuviai?

Iš pirmo žvilgsnio lietuviai gali atrodyti šalti, bet tai stereotipas. Aš turiu puikių draugų lietuvių, kuriais pasitikiu. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuvoje sunkiau susirasti artimų draugų, sumažinti atstumą tarp žmonių. Nepaisant to, šitoj srity lietuviai lenkia estus ir latvius.

Ką supratote atvykęs į Lietuvą? Kas šioje šalyje labiausiai piktina?

Supratau, kad Lietuva pasauliui dar neparodė visų savo stipriųjų pusių. Negaliu suprasti netolerancijos. Pavyzdžiui, homoseksualų psichologinis engimas – kad ir visuomenės priešiška nuostata dėl jų parado. Man dar keista tai, kad lietuviai taip drąsiai ir netgi primesdami savo nuomonę kitiems kalba apie šeimos vertybes. Juk čia, Lietuvoje, skyrybų skaičius vienas didžiausių Europoje.

Kuo lietuvės skiriasi nuo italių?

Jau beveik buvau spėjęs pamiršti italių ypatybes, bet neseniai, pakvietus vienai Kauno įmonei, teko skambinti partneriams į Italiją. Atsiliepė tipiška italų sekretorė – labai piktu balsu. Tikrai labai piktai, neįtikėtinai piktai. Paaiškinau, ko noriu, sujungė su kitu skyriumi ir vėl, mano nelaimei, atsiliepė moteris – dar piktesnė. Lietuvės moterys švelnios, daug mielesnės už itales. Jos žavesnės. Taip sakydamas galiu atrodyti paviršutiniškas, bet lietuvės taip pat kur kas protingesnės. Apskritai vyrams italams Lietuvoje lengviau.

Lietuvoje gajus stereotipas, kad italai – svajonių jaunikiai, ir kad lietuvės, pirmai progai pasitaikius, stengiasi juos suvilioti. Ką apie tai manote? Ar daug dėmesio sulaukiate?

Ne, tikrai ne. Manyčiau, kad situacija kitokia – dauguma lietuvaičių labai aiškiai suvokia, ko nori, ir nemedžioja užsieniečių.

Ką turite omenyje sakydamas „lietuvaitės žino, ko nori“?

Na, kaip ir daugelis pasaulio moterų – gero ir nuoširdaus vyro. Reikia pripažinti, kad mes, italai, šiuo atžvilgiu nesame jų svajonių jaunikiai. Tyrimais nustatyta, kad 75 proc. italų apgaudinėja savo antąją pusę. Italai eina iš proto dėl moters grožio. Man patinka lietuvės.

Ar turite širdies draugę lietuvę?

Taip. Kas žino, gal bus ir žmona.

Kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti mergina, kad galėtumėte ją įsimylėti?

Na, turėtų būti švelni šviesiaplaukė. Ir, žinoma, karšta moteris.

Ar italus slegia itin stipri šeimos institucija Italijoje?

Taip, galima sakyti ir taip. Italijoje šeima yra labai svarbi visuomenės grandis. Labai sunku pradėti nepriklausomą gyvenimą. Būdamas Italijoje visada jautiesi itin stipriai sujungtas su savo šeima. Tuos saitus nutraukti ir pradėti savo gyvenimą sunku. Tai dar labiau apsunkina valdingos moterys.

Ar ilgitės Italijos?

Nepasiilgstu Italijos, pasiilgstu tik savo šeimos – mamos, tėvo, brolio, savo katino, artimiausių draugų. Bet kai per ilgai būnu Italijoje, pavyzdžiui, tris savaites, pradedu jaustis blogai. Mane ima slėgti ta aplinka, noriu į Kauną. Pasiilgstu savo studentų, universiteto, Laisvės alėjos.

Kas labaiusiai nepatinka Lietuvoje?

Socialinių garantijų trūkumas, viduriniosios klasės padėtis. Čia gerai gyvena tik verslininkai ir politikai, o visi kiti – arba vos suduria galą su galu, arba skursta.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Dirbu. Per dieną maždaug 12 valandų. Čia ne Italija – jei Lietuvoje nori gerai gyventi, turi sunkiai ir daug dirbti.

Ar Lietuvoje trūksta itališko maisto ir gero vyno? Kaip vertinte daržovių ir vaisių pasirinkimą mūsų prekybos centruose?

Šiuo metu itin susirūpinęs masito, kurį valgau, kokybe. Jūsų produktuose labai daug konservantų. Stengiuosi kuo dažniau gamintis namuose. Gero vyno Lietuvoje yra, bet jis beprotiškai brangus. Nepaisant to, jo išgeriu kasdien. Itališko maisto restoranai ir kavinės ne visada patenkina mano lūkesčius. Jei savininkas italas, dar nereiškia, kad maisto kokybė bus tokia gera kaip Italijoje. Taip, turiu dvi mėgstamas vietas Kaune. Tai – picerija senamiestyje „Da Michele“ ir visai neseniai atidaryta picerija prie Prisikėlimo bažnyčios. Ten picų kepėjas italas iš Sardinijos. Nuostabiai gamina. Vis dėlto pasiilgstu savo mamos gaminto maisto. Kai valgau namuose, verdu ekologiškus koldūnus. Mėgstu lietuvišką alų. Dėl daržovių ir vaisių – jaučiasi didelis skirtumas. Tiesą sakant, apie tai geriau nekalbėti, nes tai nepalyginami dalykai. „Plastmasiniai“ „Maximos“ pomidorai manęs nežavi.

Kaip gyvenate Kaune?

Gyvenu Šančiuose, ne pačiame geriausiame Kauno rajone, tačiau man ten gerai. Gana ramu. Gyventi dideliame Italijos mieste būtų pragariška. Neseniai pardaviau mašiną, tad dabar iš miesto namo tenka grįžti autobusu. Ačiū Dievui, nė karto nebuvau užpultas. Kaimynai ramūs, tik kartais labai garsiai mylisi.

Parašėte knygą, kurioje šiek tiek ironiškai žvelgiate į Italiją – žmones, papročius. Kas paskatino ryžtis atidengti šydą, po kuriuo dažnai slepiama italų kultūra?

Knyga gimė gana netikėtai, bet kartu ir labai natūraliai. Ilgą laiką rašiau apie Italiją, tie raštai kaupėsi, paskui jais susidomėjo leidėjai.

Ar dažnai grįžtate į Italiją? Kur perkate drabučius, batus?

Drabužių ir batų pasirinkimas Lietuvoje menkas. Be to, labai brangu viskas, todėl iš Italijos grįžtu su pilnais lagaminais. Kadangi dažniausiai važiuoju savo automobiliu arba autobusu – tai nesukelia problemų. Labai nemėgstu skraidyti, na, bet kai „RyanAir“ pradės skraidyti iš Kauno tiesiai į Milaną – neliks kito pasirinkimo.

Ką jums reiškia Lietuva?

Be retorikos galiu pasakyti, kad Lietuvą aš myliu.

„Jaunimo gidas“

15min.lt nuotr./Jaunimo gidas
15min.lt nuotr./„Jaunimo gidas“

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min