Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Viskas, ko nežinote, bet privalote žinoti apie Kūrybinių industrijų programą

Pirmoji Kūrybinių industrijų bakaluro programos laida / VDU archyvo nuotr.
Pirmoji Kūrybinių industrijų bakaluro programos laida / VDU archyvo nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Iš visų ES šalių didžiausiu kūrybiniu sektoriumi išsiskiria Didžioji Britanija. Verslo statistikos duomenimis, 2/3 verslo segmento atstovų teigia, jog techologijų ir kūrybinių industrijų sektoriai yra kertiniai Londono ekonominio augimo varikliai. Kūrybinės industrijos, kuriose susijungia ir persidengia menas, kultūra, verslas ir technologijos, sparčiai plečiasi pasauliniu mastu. Teigiama, kad tai - veržlių bei stiprių ekonomikos centrų ateitis. Kūrybinių industrijų studijų programa šiandien įvairiuose Lietuvos universitetuose gali rinktis ir mūsų absolventai. Tačiau ką mes žinome apie šias studijos? Ko jose mokoma? Kokias galimybes jos atveria?

15min.lt pokalbis apie Kūrybinių industrijų studijų programos turinį bei praktiką su 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Menų fakulteto doc. dr. Jūrate Tutlyte.

Doc. dr.Jūratė Tutlytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Doc. dr.Jūratė Tutlytė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kūrybinės industrijos: kas yra šių studijų objektas? Ar tai – mūsų moderniosios šiandienos produktas (atsiradęs sąveikoje su interneto, IT išplitimu)? 

– Iš tiesų, galime sakyti, kad Kūrybinių industrijų programa VDU (tiksliau dvi jų – tiek magistrantūros, tiek bakalauro studijų pakopose) yra modernybės padiktuotas produktas, kaip ir pati kūrybinių industrijų koncepcija, kurios radimasis siejamas su žaibiška informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra bei pakitusiais gamybos ir vartojimo modeliais naujoje ekonomikoje, o taip pat išplaukė iš bendro pastarųjų dešimtmečių politinio, kultūrinio ir technologinio konteksto. 

Nors šiandien vis dar pastebimi pačios sampratos interpretacijų skirtumai, priklausomai nuo šalies ir vietos kultūros konteksto (štai JAV kūrybingumas yra labiau orientuotas į vartotoją ir rinką, tuo tarpu Europoje kūrybos industrijos yra labiau siejamas su nacionaline tradicine kultūra ir visuomeniškumu), vis gi  netenka ginčytis dėl to, kad kūrybinės industrijos yra tai, kas apjungia meną, verslą ir komunikaciją.

Todėl, ir kūrybinių industrijų studijų programos VDU yra integruoto, tarpdalykinio pobūdžio, siekiančios suartinti iš pažiūros skirtingas disciplinas.

– Kada Lietuvos aukštosios mokyklos susidomėjo šia studijų programa? Iš ko jūs perėmėte patirtį, kas buvo šios programos iniciatoriai/kūrėjai/sudarytojai?

– 2011 metais VDU pirmieji Lietuvoje pradėjo vykdyti magistrantūros studijų pakopos programą Kūrybinės industrijos. Nors tuo metu Lietuvoje jau buvo kelios bakalauro studijų programos, susijusios su kūrybinėmis industrijomis, tačiau sparčiai plečiant kūrybos industrijų laukui, išaugo ne tik kūrybos ekonomikos koordinavimo, strategijų kūrimo, inovavimo, bet ir (savi)analizės bei kritikos poreikis, kuriam patenkinti nebe užteko bakalauro lygmens studijų suteikiamų kompetencijų.

rengiant Kūrybinių industrijų magistro studijų programą buvo remtasi šios šalis universitetų (Birminghamo, Birkbecko,  Metropolitano ir Goldsmitho universitetų Londone, King’s koledžo Londone) patirtimi

Kadangi magistrantūros studijų lygmenyje kūrybinių industrijų ar panašių programų Lietuvoje tuo metu nebuvo, VDU Kūrybinių industrijų programa  buvo rengta atsižvelgiant ir į tarptautinę panašių magistro studijų patirtį. 

Tokių programų rengime Europoje pirmauja Didžiosios Britanijos universitetai, šioje šalyje kūrybinių industrijų sričiai ir specialistų rengimui yra skiriamas bene didžiausias dėmesys.

O kadangi Lietuva perėmė būtent britiškąją kūrybinių industrijų sampratą, taigi rengiant Kūrybinių industrijų magistro studijų programą buvo remtasi šios šalis universitetų (Birminghamo, Birkbecko,  Metropolitano ir Goldsmitho universitetų Londone, King’s koledžo Londone) patirtimi.

Tačiau, kaip tai patvirtina visos programos rengimo darbo grupės vardu ir Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė, programos turinys buvo sumodeliuotas atsižvelgiant taip pat ir į Lietuvos kūrybos ekonomikos kontekstą, jo poreikius, kartu siekiant visapusiškai aprėpti globalias kūrybinių industrijų lauko problemas bei temas.

Po dviejų metų sėkmingos praktikos vykdant magistrantūros studijų programą, 2013 metais pradėjome įgyvendinti bakalauro studijų programą Kūrybinės industrijos. Rengiant VDU šią bakalauro studijų programą buvo atsižvelgta į esamą bakalauro programų pasiūlą ir siekta, kad naujoji programa ne dubliuotų egzistuojančių programų turinio, o pasiūlytų originalų, rinkos poreikius atliepiantį modelį, kokį leidžia sukurti egzistuojančių VDU studijų programų turinys ir dėstytojų kompetencijos. 

Pirmoji Kūrybinių industrijų bakaluro programos laida / VDU archyvo nuotr.
Pirmoji Kūrybinių industrijų bakaluro programos laida / VDU archyvo nuotr.

Analogiškai buvo remtasi britiškų universitetų patirtimi. Programų rengėjų nuomone, bendrumas su užsienio universitetų programomis ženkliai prisideda ne tik prie studijų kokybės užtikrinimo, bet ir tarptautiškumo skatinimo.

Studijuojamų dalykų turinio atitikimas panašioms programoms užsienyje leidžia lengviau vykdyti studijų mainus Erasmus+ programos rėmuose, derėtis dėl studentų praktikų atlikimo vietų užsienio valstybėse. Baigę VDU Kūrybinių industrijų programas absolventai turės adekvačius gebėjimus ir kompetencijas, kaip ir pažangiausių užsienio kūrybinių industrijų studijų programų absolventai, todėl perspektyvoje jie galės sėkmingai įsidarbinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių kūrybos industrijų sektoriuje.

– Kokiam darbui paruošiami šią programą baigę absolventai? Ar jie menininkai, ar vadybininkai, ar ... ? Koks laipsnis įgyjamas studijų pabaigoje?

– Šis klausimas visuomet aktualus stojantiesiems. Reikia pasakyti, kad kūrybinės industrijos yra labai talpi sąvoka, kurioje susipina ekonomika, technologijos, komunikacija, kultūra ir menas; teorija ir praktika, tyrimai ir jų taikymas. 

kūrybinės industrijos yra labai talpi sąvoka, kurioje susipina ekonomika, technologijos, komunikacija, kultūra ir menas; teorija ir praktika, tyrimai ir jų taikymas

Taigi, natūralu, kad ir programos tuo pačiu pavadinimu gali labai skirtis viena nuo kitos savo profiliu ir pobūdžiu, o kartu su ja ir įgyjama kvalifikacija.

Vertėtų pabrėžti, kad VDU Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programoje ruošiame ne menininkus, o kūrybinių projektų organizavimo ir valdymo, komunikacijos specialistus, kūrybinio verslo iniciatorius ir vadovus, meno bei kultūros lauko darbuotojus, gerai jaučiančius kultūrinį, meninį, technologinį, socialinį šiuolaikinio gyvenimo pulsą. 

Baigus šias studijas, įgyjamas socialinių mokslų srities komunikacijos krypties kūrybinių industrijų bakalauro laipsnis. Absolventai galės dirbti kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijose (tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje) kaip samdomi darbuotojai arba kurti nepriklausomą kūrybinį verslą – dirbti organizacinį, vadybos, viešųjų ryšių darbą įvairiose kūrybinių ir kultūrinių industrijų organizacijose ir srityse: galerijose, muziejuose, medijų ir IT kompanijose, teatruose, kino studijose, žiniasklaidoje, reklamoje, turizme, laisvalaikio, pramogų ir kitose industrijose. Programos absolventai galės tęsti studijas socialinių ir humanitarinių mokslų magistrantūroje.

– Kokių specialybinių dalykų (bendrųjų galite neminėti) mokoma įstojus į šią programą?

– VDU Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programa yra tarpkryptinė, apjungianti meno, komunikacijos, ekonomikos, vadybos ir teisės dalykus. Iš esmės programoje dėstomi dalykai supuola į tris stambias grupes:  1) dalykai, skirti komunikacijos ir kūrybinių industrijų teorijai bei tyrimo metodams (pvz. „Tarpkultūrinės komunikacijos teorijos“, „Vizualinė komunikacija“, „Komunikacijos tyrimų metodai“, „Auditorijų plėtra“);

ruošiame ne siaurus specialistus, pragmatikus, bet kritiškai mąstančius kūrėjus, gebančius analizuoti ir vertinti, generuoti idėjas

2) dalykai, skirti kūrybos ekonomikos, kūrybinių verslų ir jų vadybos problemoms (pvz. „Kūrybos ekonomika“, „Kūrybinių projektų valdymas“, Intelektinės nuosavybės teisė“, „Elektroninė komercija“, „Asmeninės kūrybinės veiklos valdymas“);

3) dalykai, skirti kūrybinių industrijų praktikų ir meno procesų pristatymui bei analizei (pvz. „Vizualiųjų menų rinka“, „Kino industrija“, „Medijų žanrai“, „Renginių industrija“, „Dizainas ir mados industrija“, „Menas ir komunikacija“, „Kultūros paveldas ir kūrybinis turizmas“).

Plačiąja prasme, ši programa puikiai dera bendrame VDU artes liberales kontekste.  Kūrybinių industrijų bakalauro programoje ruošiame ne siaurus specialistus, pragmatikus, bet kritiškai mąstančius kūrėjus, gebančius analizuoti ir vertinti, generuoti idėjas ir unikalius sprendimus, priimti, identifikuoti iššūkius ir rasti sprendimus efektyviam jų sprendimui, sieti estetinius ir praktinius tikslus. 

Kitaip tariant, kažkuria prasme, ruošiame ne profesijai, bet sukuriame aplinką, kurioje kiekvienas yra laisvas ne tik (susi)modeliuoti savo studijas, bet visų svarbiausia (susi)formuoti savo požiūrį į pasaulį ir dalykus. Į šia programą kviečiame studijuoti tuos, kurie vienu metu yra ir kūrybingi, ir racionalūs, aistringi ir kartu organizuoti – tuos, kurie siekia ne įprastos, bet sėkmingos: pašaukimą ir prigimtį atitinkančios ir dėlto “subalansuotos”, atradimų kupinos karjeros.  Gal todėl, Kūrybines industrijas Menų fakultete vadiname studijomis ne tik protui, bet ir širdžiai, pašaukimui.

Lyginant su bakalauro studijų programa, VDU magistrantūros studijų programa Kūrybinės industrijos akcentuoja platų akademinį teorinį ir kritinį kontekstą (pvz. dalykai „Kūrybinės industrijos: vaizduotės gamyba“, „Mediacijos teorijos ir patirtys“, „Kūrybinių miestų tyrimai“), individualų ekonominį iniciatyvumą, strategijų kūrimą ir valdymą („Kūrybinių industrijų ekonomika“, „Kultūros rinkodara ir komunikacija“), susieja kūrybinę ekonomiką su europinėmis ir globaliomis kultūros tendencijomis ir pavyzdžiais („Kūrybinių industrijų organizacijos“, „Naujųjų medijų industrijos ir populiarioji kultūra“).

Suteikiant akademinę perspektyvą, globalesnę kūrybinių industrijų sampratą ir gebėjimą suvokti kūrybinės ekonomikos strategines galimybes, ši magistrantūros programa yra skirta tiems bakalaurams, kurie ieško naujų galimybių, siekia išplėsti savo kūrybinį verslą, imtis sudėtingesnių ir didesnių kūrybinių projektų.

– Kokių sričių specialistai dėsto šios programos disciplinas?

– Siekėme suburti aukščiausios kvalifikacijos įvairių sričių mokslininkus, galinčius dėstyti kūrybinių industrijų disciplinas, o taip pat perteikti praktinę kūrybinių industrijų organizavimo, valdymo ir analizės patirtį.

į kiekvieno dalyko dėstymą pagal galimybes siekdami įtraukti socialinius partnerius, aktyvius kūrybos, kultūros lauko veikėjus ir verslininkus iš pačių įvairiausių sričių

Programa sudaryta taip, kad geriausiai atspindėtų kiekvieno dėstytojo kompetenciją ir profesinę patirtį bei atitiktų studijuojamo lygmens studentų poreikius. Jų branduolį sudaro meno ir kultūros lauko tyrėjai bei kuratoriai, o taip pat komunikacijos, ekonomikos, teisės, informatikos specialistai.

Be kita ko, savo studijose teoriją jungiame su praktika, į kiekvieno dalyko dėstymą pagal galimybes siekdami įtraukti socialinius partnerius, aktyvius kūrybos, kultūros lauko veikėjus ir verslininkus iš pačių įvairiausių sričių: televizijos, reklamos, kino industrijos, muziejų, galerijų, menų inkubatorių ir kt.

Tuo būdu studentai kurso metu ne tik supažindinami su kūrybos industrijų teorija, bet ir jų praktinėmis realijomis.

Neretai dėstomo dalyko metu studentai praktiškai įsijungia į pačias įvairiausias kūrybines veiklas, organizuojant televizijos projektus, kino festivalius, plėtojant menų inkubatorių veiklą.       

Pastebėjome ir naują tendenciją – kūrybiniai verslai ir kūrybos lauko žaidėjai patys aktyviai domisi šia nauja Kūrybinių industrijų programa ir ieško kontaktų su čia studijuojančiais.  Tikime, kad tai vienas iš ženklų, liudijantis apie tokio pobūdžio programos reikalingumą ir savalaikiškumą.

Pirmoji Kūrybinių industrijų bakaluro programos laida / VDU archyvo nuotr.
Pirmoji Kūrybinių industrijų bakaluro programos laida / VDU archyvo nuotr.

– Ką veikia šią programą pabaigę ALUMNI? Kiek laidų jau išleidote? Kiek kasmet studentų baigia šią programą?

– Kūrybinių industrijų bakalauro programa VDU startavo vos pernai, todėl pirmoji bakalaurų laida baigs tik 2016.  Tačiau nežiūrint to, ne vienas šios grupės narių jau spėjo įsidarbinti televizijos prodiuserių asistentais, kino ir filmų reklamos, mados verslų pagalbininkais. 

Apskritai, kaip šios bakalauro programos vadovė, labai džiaugiuosi pirmąja ir skaitlinga Kūrybinių industrijų bakalaurų laida (beveik 130 studentų), kuri yra išskirtinai aktyvi ir iniciatyvi, marga savo talentų įvairove ir pozityvumu, kurio šiandien ko gero labiausia pasigendame jaunimo tarpe.

Būdami vos pirmo kurso studentai jie jau spėjo sudalyvauti „Lietuvos balso“ filmavimo darbuose, įgyvendinti ambicingą Vasario 16-osios koncertą, kurį transliavo LNK televizija, darbuodamiesi kartu su prodiuseriu Gediminu Jauniumi, talkininkauti organizuojant Kino Pavasario festivalį (bendradarbiaudami su Kauno kino studija), įsilieti į HUB „Sandėlis“ užgimimo darbus. 

Galima studentams ir aukso kalnus pasiūlyti, bet jei jie jų nekopia, tai jokie studijų formalumai nepadės. Esame tam, kad studijuojantiems pasiūlytume geriausias galimybes, ryšius su kūrybos ir kultūros industrijų lauko veikėjais, o tik jie patys yra atsakingi už tai, kiek gebės šio gėrio pasiimti ir kaip prasmingai juo pasinaudoti. 

Tuo tarpu Kūrybinių industrijų magistrantūros programą baigė jau dvi magistrų laidos. Kaip pastebi Menų fakulteto dekanė Ina Pukelytė, pabaigusiųjų veiklos, kaip ir geografija, labai įvairios – nuo fotografijos, animacijos, video menininkų iki kultūros organizacijų (kultūros centrų, galerijų, muziejų, teatrų vadybininkų), nuo bendruomenių menų aktyvistų, leidybininkų iki prodiuserinių kino kompanijų marketingistų. Šios programos absolventai dirba Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Palangoje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min