Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos jaunimas užtikrina socialiai saugią aplinką užsieniečiams

Diskusija apie ksenofobiją
Diskusija apie ksenofobiją
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Diskriminacija mūsų visuomenėje gaji, tačiau Lietuvoje jaunimas yra mažiausiai ksenofobiška Lietuvos gyventojų grupė, tikinti, kad užsieniečiai prisideda prie mūsų šalies gerovės kūrimo.

Tokios įžvalgos pateiktos vakar, rugsėjo 17 d., Seime įvykusio apvalaus stalo diskusijos „Ksenofobija Lietuvoje – aktualijos ir iššūkiai“ metu, įvertinus atliktą visuomenės apklausą internetu ir pasidalinus savo mintimis apie valstybės bei nevyriausybinių organizacijų darbą, jų dialogą ir bendradarbiavimo galimybes.

Renginio tikslas buvo paskatinti diskusijas ksenofobijos prevencijos tema bei dialogą tarp NVO ir vyriausybės institucijų. Tyrimą ir diskusiją organizavo Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamas projektas „ESu“, siekiantis skatinti visuomenės toleranciją ir kurti socialiai saugią gyvenamąją aplinką kitataučiams Lietuvoje.

Diskusijos pradžioje pristatytas tyrimas, vertinęs Lietuvos piliečių nuomonę apie užsieniečius, gyvenančius Lietuvoje, diskriminacijos problemą, jos ištakas ir sprendimo būdus, taip pat kaip užsieniečiai vertina Lietuvoje vykdomą užsieniečių integraciją bei kaip lietuviai priima užsieniečius.

4 iš 10 atsakiusių užsieniečių toleranciją Lietuvoje vertina kaip didžiulę problemą ir vos dešimtadalis respondentų teigė, kad didžioji Lietuvos piliečių dalis yra tolerantiški.

„Apklausa buvo viešai prieinama internete, ją žmonės pildė savanoriškai. Gavus duomenis ir juos susisteminę, pamatėme tendenciją, kad šiandien Lietuvoje 7 iš 10 asmenų patiria vienokią ar kitokią diskriminaciją (dėl lyties, amžiaus, neįgalumo ir pan.) ir net 8 iš 10 tampa diskriminacijos liudininkais“, – sako apklausą vykdžiusio projekto „ESu“ vadovas Mindaugas Vidugiris.

Pasak jo, vertinant rezultatus pastebėtas palankus požiūris į užsieniečių teikiamą naudą Lietuvos gerovei. Iš visų apklaustųjų 18,8 proc. sutinka ir 60,5 proc. iš dalies sutinka, kad užsieniečiai prisideda prie Lietuvos gerovės kūrimo; 34,2 proc. sutinka ir 47,2 proc. iš dalies sutinka, kad imigracija yra naudinga Lietuvos ekonomikai. Kadangi aktyviausiai anketą pildė jaunimas – daugiau kaip pusė atsakiusiųjų respondentų yra 18–25 m. asmenys – todėl galima teigti, kad ši visuomenės dalis yra gana atvira ir tolerantiška.

Lietuvių nuomone, norint užsieniečiui tinkamai integruotis visuomenėje svarbu laikytis mūsų šalies įstatymų (20,3 proc.), gerai mokėti lietuvių kalbą (18,2 proc.), puoselėti pagrindines Lietuvos visuomenės vertybes (16,1 proc.).

Lietuvių nuomone, norint užsieniečiui tinkamai integruotis visuomenėje svarbu laikytis mūsų šalies įstatymų, gerai mokėti lietuvių kalbą, puoselėti pagrindines Lietuvos visuomenės vertybes.

„Vertybių svarba apskritai buvo svarbus apklausos aspektas. Tyrimas parodė, kad asmeninė laisvė ir žodžio laisvė tiek lietuviams, tiek užsieniečiams yra svarbiausios vertybės. Lygybę prieš įstatymą vertina taip pat abi pusės, tačiau lietuviai į prioritetus dar kelia šeimos ryšius, o užsieniečiai – religijos laisvę“, – pasakoja M. Vidugiris.

Pasak jo, užsieniečių atsakymai taip pat pateikia tam tikras įžvalgas. 4 iš 10 atsakiusių užsieniečių toleranciją Lietuvoje vertina kaip didžiulę problemą, maždaug 3 iš 10 nurodė vidutinį tolerancijos lygį ir vos dešimtadalis respondentų teigė, kad didžioji Lietuvos piliečių dalis yra tolerantiški. Kaip labiausiai diskriminuojančius asmenis užsieniečiai nurodė paauglius (38,7 proc.) ir senjorus (35,5 proc.).

Iš dalyvavusiųjų apklausoje maždaug penktadalis užsieniečių teigia bent kartą patyrę diskriminaciją kaimynystėje, taip pat penktadalis susidūrė su neigiamu požiūriu mažiausiai porą kartų, nuomodamiesi būstą. Dažniausiai (tris ir daugiau kartų per savo gyvenimo patirtį Lietuvoje) su diskriminacija susiduriama parduotuvėje (31 proc.), klube ar renginyje (31 proc.), vie6ajam transporte (24 proc.), viešoje erdvėje (18,5 proc.).

Visgi tiek lietuvių, tiek užsieniečių apklausoje pastebėta daugiausiai nuomonių, jog užsieniečių integracija Lietuvoje vykdoma gana gerai arba gerai (rodikliai >30 proc.). Atsakomybę už sėkmingą užsieniečių integraciją lietuviai tolygiai skirsto Lietuvos piliečiams, užsieniečiams / imigrantams, valstybinėms institucijoms ir su integracija dirbančioms NVO.

Tyrimas parodė, kad asmeninė laisvė ir žodžio laisvė tiek lietuviams, tiek užsieniečiams yra svarbiausios vertybės.

Remiantis ir apklausos rezultatais ir pristatytais pranešimais - įžvalgomis, apvaliojo stalo diskusijos metu aptarta: ar ksenofobija – išpūstas burbulas, kuris tuoj sprogs, ar netolima realybė, ar pakankamai užtikrinama socialiai saugi aplinka Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, koks vaidmuo, ugdant toleranciją kitataučiams, tenka švietimo sistemai ir tėvams, kiek žingsnių nuo patyčių mokykloje iki neapykantos kitataučiams, kokios jaunimo savanorystės – kaip sąmoningumo ir tolerancijos ugdymo įrankio – perspektyvos, kokia NVO projektų prieš ksenofobiją išliekamoji vertė ir tęstinumo galimybės, kaip sustiprinti valstybės institucijų ir NVO bendradarbiavimą kovoje prieš ksenofobiją. Renginio tikslas – paskatinti diskusijas ksenofobijos prevencijos tema bei dialogą tarp NVO ir vyriausybės institucijų.

Renginio pabaigoje apžvelgtos projekto „ESu“ veiklos, pristatyta projekto kūrybinių dirbtuvių metu sukurta socialinė reklama prieš ksenofobiją. Drąsią, ekspresyvią reklamą sukūrė niekada marketingo ar komunikacijos mokslų neragavęs jaunimas – lietuviai kartu su Lietuvoje gyvenančiais, dirbančiais ar studijuojančiais jaunuoliais iš Nigerijos, Turkijos, Portugalijos, Indijos, Rusijos ir Bulgarijos. Pagrindinis reklamos leitmotyvas – košės valgymas – tapo teisės būti savimi ir teisės būti kitokiu metafora. Šią socialinę reklamą prieš ksenofobiją kino teatruose ir interneto kanaluose pamatė apie 50 000 žmonių.

„Kaip parodė apvaliojo stalo diskusijos metu pristatyta apklausa, mūsų jaunimas yra stabilus pagrindas, ant kurio šiandien galime statyti mūsų tolerantišką ir sąmoningą visuomenė. Prasmingas sutapimas, kad visas mūsų projektas „ESu“ jau nuo pat pradžių buvo orientuotas į juos, kaip pagrindinius kovotojus prieš kitokių baimę ir tolerantiškos visuomenės kūrėjus. Būtent jaunimo – mūsų ir atvykusio iš svetur – sukurta reklama ir galėjo būti paveikiausia tarp bendraamžių“, – sako M. Vidugiris.

Komentarai
Temos Ksenofobija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min