Viešą laišką išplatinę mokslininkai taip pat perspėjo, kad užsienio kalba įgaus viršesnį statusą nei lietuvių kalba.
„Toks ministro sprendimas kelia daug klausimų. Pirmiausia, ar nediskriminuojamos kitos kalbos ir nepažeidžiamas ES įtvirtintas kalbų lygiateisiškumo ir daugiakalbystės principas, kad kiekvienas ES pilietis turi siekti gerai mokėti gimtąją kalbą ir dvi kitas kalbas, skatinant mokytis mažesniųjų ES kalbų?“, – rašoma pirmadienį išplatintame viešame laiške.
„Kita vertus, koks, pragmatiškai žiūrint, tokios lygiavos visoms studijų programoms tikslas? Europoje yra įprasta praktika, kad kalbų politiką, kurioje numatomas užsienio kalbų mokėjimo lygis įvairioms studijų programoms, nusistato kiekvienas universitetas“, – teigia kreipimosi autoriai.
Jie atkreipia dėmesį, kad vienas iš naujosios tvarkos punktų – 2014 metų abiturientų konkursinei eilei stojant į aukštąsias mokyklas sudaryti nustatomas privalomas vienos iš trijų užsienio kalbų – anglų, prancūzų arba vokiečių – slenkstis.
Pagal naująją tvarką, į universitetą bus galima stoti tik turint ne žemesnį negu B2 užsienio kalbos mokėjimo lygį, į kolegiją – B1 lygį. Tie lygiai bus nustatomi laikant valstybinį užsienio kalbos egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus.
Lituanistai sako neabejojantys, kad šiuolaikiniam jaunam žmogui gerai mokėti užsienio kalbų yra būtina, ir jų mokymąsi reikia skatinti, tačiau pastebi, kad valstybės lygiu nustatytas privalomas vienos iš trijų užsienio kalbų mokėjimo slenkstis stojantiesiems į Lietuvos universitetus bei kolegijas faktiškai tampa dar vienu privalomu valstybiniu egzaminu, kuris gali būti laikomas ir tuo suinteresuotuose nevalstybiniuose kalbos mokymo centruose.
„Kyla įtarimų, kad toks skubotas kalbų politikos valstybėje sprendimas yra politinio atspalvio: ar tokiu būdu nesiekiama primityvios dvikalbystės įteisinimo? Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tebėra privalomas, bet jo rezultatai, stojant į aukštąją mokyklą, pagal naująją tvarką nėra tokie reikšmingi ir lemiami, kaip kad numatyta užsienio kalbai“, – sako lituanistai.
„Užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba“, – teigia laišką pasirašę Jolanta Zabarskaitė, Daiva Vaišnienė, Aldonas Pupkis, Grasilda Blažienė, Rita Miliūnaitė, Romualdas Granauskas ir Eugenijus Jovaiša.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys yra sakęs, kad užsienio kalbų reikalavimas numatytas, nes į lietuvių kalbos egzamino rezultatą atsižvelgiama stojant į visas specialybes, tuo metu nustatytas užsienio kalbos mokėjimas stojant į kai kurias specialybes bus tik slenkstis.
„Savaime lietuvių kalbos slenkstis yra numatytas – tu negali nemokėdamas lietuvių kalbos išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino“, – BNS yra sakęs V.Bacys.
