Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LMTA vaidybos-pantomimos kurso studentai sako: „DEGAM“

LMTA vaidybos-pantonimos kurso studentai sako: „DEGAM“.
Asmeninio archyvo nuotr. / LMTA vaidybos-pantomimos kurso studentai sako: „DEGAM“.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ne, savo teatro Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos vaidybos-pantomimos kurso studentai sudeginti dar nespėjo, nors žinant jų temperamentą, tokios galimybės atmesti nevertėtų. Vos prieš metus aktorių ansamblį „Degam“ subūręs ketvirtakursių penkioliktukas su vadovu Juozu Javaičiu priešakyje, jau spėjo pakerėti tarptautinių festivalių komisijas ir žiūrovus.

Gegužės mėnesį „Degam“ Menų spaustuvėje pristato septynis savo spektaklius. Nuo žaislų, hipių, homoseksualumo iki studentavimo ar moteriškos logikos vingrybių – „Degam“ lengvai ironiškai žvelgia į juos supantį pasaulį ir visų pirma save pačius. Tiesiai iš užkulisių kalbamės su jaunaisiais aktoriais: Irma Bogdanovičiūte, Aliku Kazlovu, Virginija Kuklyte, Leonu Miliumi, Laurynu Onuškevičiumi, Roku Petrausku, Artūru Žabu ir vadovu Juozu Javaičiu.

Kas ta pantomima?

Irma: Pirmiausiai pantomima asocijuojasi su baltu veidu, baltomis pirštinaitėmis ir menama siena. Šiuolaikinė pantomima išsiplėtė nuo klasikinio mimo vaizdo kelių meno sričių – šokio, muzikos, kino ir teatro sintezės. Pantomima tai plastinė kūno kalba, kuomet mintys reiškiamos judesiu, kokias formas jai išsakyti pasirinksi – tai jau išprusimo klausimas.

Alikas: Pantomima galima vadinti viską, kas judesiu išreiškia mintis. Net akmens amžiaus laikus siekiančius pagonių šokius siekiant prišaukti lietų, savotiškai galime interpretuoti kaip pantomimą. Man pantomima tai šokis integruotas į teatrą. Lietuvoje mimų meną žmonės dažniausiai sieja tik su Čarliu Čaplinu, todėl šia meno sritimi stereotipiškai bodisi. Užsienyje pantomimos meno studijos vadinasi „physical theatre“ ir tai turi daug platesnę reikšmę nei klasikinis mimų teatras.

Basi ir dega. Susikūrimas.

Juozas Javaitis: Suprasdami, kad po studijų joks teatras jų nelaukia išskėstomis rankomis, aktoriai jau antrame kurse pradėjo svajoti apie nepriklausomos trupės steigimą. Praėjusią vasarą prieš pat ketvirtuosius studijų metus atostogavau su savo dukra, bandančia savo jėgas kine. Sėdėjome sode ant žolės, paprašiau, kad ji padėtų man „pabrainstorminti“ pavadinimą ir koncepciją. Prirašėm visą lapą įvairių variantų, tarp jų ir „DEGAM“, ir man dar patikęs „BASI“, nes neturėjome nieko – nei lėšų, nei patalpų, nei transporto, vienu žodžiu buvome „basi“. Aktoriai pasirinko pavadinimą „DEGAM“, draugų pagalba susikūrėme logotipą, pirmąjį plakatą, ir pirmąją premjerą – spektaklį „PUPI PIPA PUPI“. Tai buvo puiki pradžia, nuo kurios prasidėjo visos tolesnės pergalės ir sunkumai.

Jei ne vaidyba – tai „Eurovizija“

Artūras: Eičiau vaidinti trumpametražiuose filmuose, kadangi vaidyba man nėra kažkoks antraeilis dalykas. Arba eičiau dainuoti. Prieš kelerius metus praėjau atranką į vieną muzikinį realybės šou, tiesa, gerai viską apmąstęs dalyvauti jame atsisakiau. Ir tai buvo teisingas sprendimas. O kitais metais galbūt netgi pamėginsiu sudalyvauti „Eurovizijoje“, žinoma, eisiu tik žinodamas, kad galiu nugalėti.

Virginija: Jei mokėčiau ką nors kitą dirbti, tai dirbčiau. Bet per ketverius metus visą kitą primiršau, nebent galėčiau persikvalifikuoti į vadybininkę, bet tuomet mano trupei būtų striuka, kadangi visi gautų velnių (būčiau ypač griežta).

Dėl rolių žvaigždžių karų nevyksta

Virginija: Priklauso nuo pjesės. Dažniausiai gaudami medžiagą, pavyzdžiui, Oskaro Milašiaus pasakų, mes dirbame ties tekstų analize, domimės autoriais, kuriame etiudus iš kurių vėliau susidaro vientisas spektaklis. Tačiau kartais būna ir taip, kad dėl laiko stokos dėstytojas iš kart paskirsto aktorius vaidmenims, kadangi mus gerai pažįsta ir žino mūsų galimybes. Pantomimos spektakliuose, kuriuose nėra konkretaus scenarijaus, kiekvienas bandosi tose pačiose rolėse ir galiausiai lieka dirbti ties tomis, kurios sekasi geriausiai.

Daugiausiai laiko praleidžia ne grimerinėje

Artūras: Daugiausiai laiko skiriu apsvarstymui to, ką aš noriu pasakyti ir kaip galiu tą padaryti, ką galiu patobulinti. Nulipęs nuo scenos jaučiuosi tarsi nesvarumo būsenoje, kuomet regis, kad viskas sukasi ratu. Maždaug po dešimties minučių šiek tiek pasidžiaugiu tuo, kas pavyko ir post factum apsvarstau, ką galėčiau pakeisti.

Rokas: Minčiai, nes mintis yra svarbiausiais dalykas spektaklyje. Svarstau, ką noriu pasakyti ir ką gali suprasti žiūrovus. Aktoriai dažnai sako, kad jei turi sukūręs daug vaidmenų, tai atsidarai spintą ir apsivelki vieną iš jų kaip rūbą. Tai man dar reikia užsipumpuoti tokią savybę.

Mušasi, nes muštis sveika

Virginija: Mušamės, o kodėl ne? Kas dar mus duos spyrių į užpakalį, kad judėtumėme pirmyn? Būna ir nusikeikiam, tiesa, ne visus dėstytojus keiksmais pranokstam. Šiaip mes kol kas esame kultūringi, todėl į visokius telikus nelendame, nenorime prasigerti, kaip kai kurie kolegos aktoriai.

Progresą įvertins publika, o ne patys

Rokas: Kartais atrodo, kad per ketverius metus studijų nelabai ir patobulėjau, kadangi progresas geriausiai matosi, kuomet stebi žmogų su ilgomis laiko pauzėmis, pavyzdžiui, pamatai aktorių į metus du kartus. Tiesa, man dabar lengviau išsilaisvinti scenoje, dingo scenos baimė. Nesigailiu, kad čia įstojau, nes net neįsivaizduoju, ką dar galėčiau veikti. Tikiuosi ateityje išmėginti darbą su skirtingais režisieriais, taip pat išbandyti save ir kine, ir kitose meno srityse.

Keisti spektaklių pavadinimai nuo „PUPI PIPA PUPI“ iki „Anaerobių“

Leonas: „Polovoje pokrytyje“ turi keletą reikšmių: grindų danga arba lytinė danga. Man labiausiai patinka režisieriaus Juozo Javaičio siūlyta reikšmė „paslėpta“. Nors šiame spektaklyje yra ir vieno ir kito.

Virginija: Žodis „paslėpta“ apjungtų ne tik mūsų personažus, bet ir mus, kaip jaunus aktorius. Mes slepiamės už tų personažų ir sakoma žiūrovui tai, ką norime ne savo vardais, o herojų.

Leonas: Man patinka šito spektaklio mintis. Tu gyveni gyveni, stengiesi stengiesi, bet vis tiek viskas atrodo negyva. Kai nemąstai, tai tu negyveni ir tau smagu, bet kai užsigalvoji, ką esi nugyvenęs, supranti, kad tu šūdą nugyvenai. Ši pjesė yra apie tai, kad tu būdamas gyvas gali nugyventi visą gyvenimą taip kaip paprastas lavonas.

Laurynas: Tas lavonizmas ištikrųjų labai arti mūsų.

Leonas: Stengtis reikia kiekvieną dieną ką nors veikti ir mąstyti.

Artimiausi „Degam“ pasirodymai Vilniuje:

Spektaklis „Tetos“ (Gegužės 25d., trečiadienis, 19val., Menų spaustuvė)

Muzikinis parodijų koncertas „DEGAM! Mimų maištas“ (Gegužės 26d., ketvirtadienis, 19val., Menų spaustuvė)

Spektaklis „Oskaro Milašiaus pasakos“ (Gegužės 29d., antradienis, 16val., Lietuvos Nacionalinis Dramos Teatras).

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min