Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Loreta Statauskienė: mokyklai labiausiai reikia visuomenės pasitikėjimo

Išmaniųjų telefonų ir kompiuterių integracija įvairiose gyvenimo srityse nebestebina, todėl mokyklos taip pat stengiasi neatsilikti ir prisitaiko prie šiuolaikinių moksleivių poreikių. Pastaruoju metu kalbama, kaip būtų galima pagerinti mokslų kokybę, sudominti jaunimą, pagerinti mokymosi rezultatus. Dr. Loreta Statauskienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus vedėja, mano, jog visi rezultatai priklauso nuo priemonių panaudojimo tikslų ir mokyklų požiūrio. Jos kolegė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio kokybės užtikrinimo skyriaus vedėja Edita Sederavičiūtė ta tema skaitys pranešimą TAMO Grupės organizuojamoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”.
Rugsėjo 1-oji Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje
Rugsėjo 1-oji Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Dr. L.Statauskienė dalinasi mintimis apie mokymo priemonių reikšme mokymosi procese.

- Kokios yra naujausios mokymo priemonės mokyklose?

- Šiuo metu naujausia mokymo priemonė mokykloje yra planšetinis kompiuteris, skaitmeniniai jutikliai (sensoriai) ir skaitmeninės komunikacinės priemonės. Yra daug ir kitų įvairių priemonių – išmaniosios lentos, galimybės mokytis laboratorijose, robotika, skaitmeninės mokymo priemonės ir kt. Yra mokyklų, kurios naudojasi pasaulyje populiarėjančiu metodu BYOD („Bring Your Own Device“) ir geba ugdymo procesui pasitelkti mokinių atsineštus asmeninius išmaniuosius įrenginius.

- Kurios iš jų iš tiesų efektyvios?

- Priemonių efektyvumas mokymo(si) procese priklauso nuo panaudojimo tikslų ir mokyklos gebėjimų organizuoti ugdymą. Veiksmingiausios yra tos mokymo priemonės, kurias mokytojas pasirenka, atsižvelgdamas į mokinių poreikius. Labiausiai efektyvios priemonės tos, kurios motyvuoja mokinius ir ugdo XXI a. kompetencijas.

- Kokios mokymosi priemonės visiškai nebe patrauklios mokiniams XXI amžiuje?

- Nepatrauklios yra tos mokymo(si) priemonės, kurios mokinį moko tik mechaniškai atkartoti žinias, o ne jas kūrybiškai taikyti. Mokiniui patrauklu tyrinėti aplinką, ieškoti ir rasti sąsajų su jį supančiu pasauliu. Tačiau ir puikiausia mokymo priemonė netinkamai taikoma ugdyme gali mokiniui būti nepatraukli.

- Ko tikisi moksleiviai, atėję į mokyklą?

- Mokinys mokykloje praleidžia didelę dalį savo gyvenimo, tad natūralu, kad mokykloje mokinys nori jaustis saugus, nori būti pastebėtas ir įvertintas. Mokiniui svarbu turėti draugų ir bendraminčių, atskleisti savo potencialą, išmokti socialinių įgūdžių, pasikloti pamatą savo ateičiai, pasiruošti tolimesniam socialiniam gyvenimui. Žinoma, mokiniai į mokyklą eina ir su tikslu įgyti žinių, naujų gebėjimų, įgūdžių, pasitikrinti savo žinias, įsivertinti, susiformuoti savo vertybines nuostatas ir suvokti jį supantį pasaulį.

- Kaip manote, ar dabartinė švietimo ministrė A. Pitrėnienė atkreipia dėmesį į problemas mokyklose ir reaguoja tikslingai, atsižvelgiant į realius moksleivių ir mokytojų poreikius?

- Ministrė kartu su savo komanda gilinasi į realias švietimo problemas, ieško sprendimo būdų, inicijuoja sprendimus. Vyksta Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamos viešosios konsultacijos, dirba sudarytos darbo grupės, organizuojami vizitai į regionus, betarpiškai dirbama su mokyklomis, joms nuolat teikiama pagalba.

- Jūsų nuomone – ko labiausiai trūksta šiuolaikinėms mokykloms? Naujų mokytojų, motyvuotų moksleivių, daugiau technologijų naudojimo pamokų metu, finansavimo, naujos mokslų programos?

- Šiuolaikinei mokyklai labiausiai reikia visuomenės pasitikėjimo mokykla. Būtina suvokti, kad mokykla keičiasi, tai gyvas organizmas, ir ji nebėra tokia, kokią dažnas prisimename. Reikėtų daugiau pasitikėti mokykla, teikti jai pagalbą, leisti jiems dirbti kūrybiškai, ir, svarbiausia, netrukdyti. Mokyklai trūksta dialogo su mokytis nusiteikusia visuomene – bendradarbiavimo su mokykla supančia aplinka, lankstesnio ryšių su socialiniais partneriais, intelektualais, taip pat ir su tėvais.

- Ko galima tikėtis iš ateities mokyklų, pavyzdžiui, po 10 metų? Kokie yra mokyklų planai siekiant gerinti mokymosi procesą, prisitaikant prie šiuolaikinio pasaulio tendencijų?

- „Geros mokyklos koncepcija“ – tai priimtas susitarimas, kas yra gera mokykla. Koncepcijoje nubrėžtos gairės kur link šiuolaikinė mokykla turi judėti, kokius vertingais laikomus bruožus turėtų ugdyti ( pvz. atvirumą, komunikabilumą, lankstumą, adaptyvumą). Išties, šį klausimą reikėtų užduoti mokykloms, kaip jie save mato po 10 metų, kokius žingsnius rinksis žengti, kad pasiektų savo viziją?

- Kaip manote, ar nauji mokymo metodai sustabdys protų nutekėjimą į kitas šalis ar problema slypi kažkur kitur?

- Metodas, kaip priemonė, nėra tas veiksnys, kuris galėtų daryti įtaką jaunų piliečių sprendimams likti ar išvykti. Bendras tendencijas lemia tai, kokios vertybės vyrauja visuomenėje, taip pat supančios aplinkos kultūra ir pačios švietimo bendruomenės savęs pozicionavimas.

Daugiau įžvalgų apie mokymosi priemones Edita Sederevičiūtė pateiks vienoje didžiausių švietimo įstaigų vadovams skirtoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”, kurią kartu su partneriais organizuoja populiariausias šalyje e. dienynas TAMO. Konferencijoje švietimo ekspertai skaitys pranešimus apie besikeičiantį mokytojo vaidmenį, o pagrindinių politinių jėgų atstovai diskutuos apie opiausias švietimo problemas bei jų sprendimo būdus.

Jau rugsėjo 22 galėsite stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją portale 15min.lt

Mokymo įstaigų vadovai gali registruotis į nemokamą konferenciją Vilniujehttps://www.teo.lt/verslui/konferencija-20160922/14366 arba Šiauliuosehttps://www.teo.lt/verslui/konferencija-20160929/14622

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius