Kolegos pademonstruotame vaizdo įraše išvydau ne itin standartinių gabaritų, maždaug 25 metų amžiaus jaunuolį, kuris parodijavo Lady Gagą ir šoko laikydamasis už invalido vežimėlio. Nebuvo sunku prieiti išvados, kad vaikino svoris aiškiai viršijo dviejų šimtų kilogramų svorį, o įmantriai judinami kūno gabaritai beveik hipnotizavo.
Tarp malonumo ir mirties
Ne kartą teko matyti įrašus, kuriuose nufilmuoti nutukę gyvūnai. Aišku, tai nutinka ne be šeimininko pagalbos, kai meilė šeimos augintiniui proporcingai išreiškiama ne dėmesiu ar rūpesčiu, bet paduodamo maisto kiekiu. Tas pats matoma ir kai kuriose šeimose, kai gimsta ne mažiausio svorio vaikai, o tėvams nesiimant jokių priemonių, situacija bėgant metams ima progresuoti neigiama linkme.
Paprastai nutukimas yra laikomas asmenine individo problema, kuri tam tikrais atvejais pasireiškia dėl ligos. Neretai nutukimas traktuojamas kaip valstybinio masto problema, kaip tai yra JAV. Viršsvorį turinčių žmonių vakarų civilizacijos šalyse daugėja. Pats nutukimas, kaip sąvoka, negali reikšti arba nereikšti individo kaltės. Šis jausmas atsiranda tik tuo atveju, jei šių žmonių suvartojamų maisto produktų kiekį palyginsime su nepriteklių kenčiančių šalių gyventojų padėtimi. XXI amžiuje, kai technologijos ir malonumai užvaldė žmonijos protus, badas ir skurdas vis dar kankina ne mažiau kaip 500 milijonų planetos gyventojų. Tai sudaro keturių Rusijų gyventojų skaičių. Kasmet 6 milijonai vaikų pasaulyje miršta dėl išsekimo, nes neturi kuo maitintis.
Žiūrėdamas į šį „Poker Face“ dainą parodijuojantį masyvų jaunuolį mąsčiau, kelis badaujančius vaikus būtų galima išmaitinti maistu, kurį kasdien suvartoja jis. Galbūt šiuo atveju palyginimas nuskambėjo žiauriai, tačiau pripažinkime – ten, kur kasdien mirtis nusineša badaujančių žmonių gyvybes, žodis „žiauriai“ nebetenka prasmės. Specialistai tvirtina, kad pasaulyje tik vienas iš dešimties viršsvorį turinčių žmonių kenčia nuo ligos. Likę 9 – patogaus gyvenimo „aukos“.
Puikiai pamenu matyto vaikino veidą, ir jis toli gražu nepriklausė dėl ko nors besikankinančiam jaunuoliui. Maža to, įrašas ir elgesys rodė, kad šis jaunas žmogus savo viršsvoriu ne tik nesibjaurėjo, bet jį pašaipiai demonstravo kitiems pasaulinio tinklo dalyviams.
Kodėl žmonės tunka?
Žmogus, tai tokia būtybė, kuri vargiai gali egzistuoti neturėdama žalingų įpročių. Piktnaudžiavimas maistu – toks pat žalingas įprotis, kaip cigaretės ar narkotikai. Pripažinkime, daugelio mūsų gero gyvenimo svajonėse figūruoja maistas. Tai vienas iš svarbiausių biologinių organizmo poreikių, tačiau neretai pasiturinčios šeimos „...mityba“ nejučia netenka pirmojo žodžio – „sveika...“.
Prisiminkime, kaip dažnai valgome tuomet, kai pajuntame, kad jau pasisotinome. Ne todėl, kad jaustumės alkani, bet todėl, kad skanu, todėl, kad lėkštėje dar liko maisto, todėl, kad dar vis valgo kiti, todėl kad... Mums patinka valgyti, nes tai mums suteikia malonumą. Valgome, kai jaučiamės gerai, valgome – kai jaučiamės blogai.
Vakarų pasaulis nutuko ir šiai problemai nesimato pabaigos dėl vienos paprastos priežasties: mes pamiršome pagrindinę maisto reikšmę. Maistas – TIK biologinių ir cheminių organizmo poreikių patenkinimo priemonė, energijos ir maistingųjų medžiagų šaltinis ląstelėms, ir nieko daugiau. Persivalgymas negali tapti priemone pajusti malonumui, numalšinti blogai nuotaikai ar stresui. Jo negalima švaistyti, nes tai vienas iš pagrindinių priemonių, užtikrinančių mūsų egzistavimą. Jei šiandien džiaugiamės pasiturinčiu gyvenimu ir maistą eikvojame nepateisinamiems tikslams, tai dar nereiškia, jog ir po dešimtmečio jo turėsime per akis. Tuo tarpu įprotis švaistyti turi kvailą bruožą „įaugti į kaulus“.
Galbūt Lietuvoje maistas kainuoja ne itin pigiai. Tačiau yra šalių, kur jis kainuoja kur kas daugiau. Ten jis kainuoja gyvybes.
