-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Mažėjant kariūnų skaičiui, KAM svarsto, kaip pagerinti Karo akademijos rentabilumą

Studijuojančiųjų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje mažėja nuo 2001 metų, tačiau net ir kasmet mažinant kariūnų skaičių kariuomenėje sunku rasti darbo vietą visiems šios aukštosios mokyklos auklėtiniams.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje vyko viršininko pasikeitimo ceremonija.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje vyko viršininko pasikeitimo ceremonija. / Alfredo Pliadžio nuotr.

Krašto apsaugos ministerijoje pradėta galvoti apie esminius pokyčius, kurie leistų geriau išnaudoti akademijos mokymo galimybes.

Daugiausia – 505 – kariūnų Karo akademijoje mokėsi 2001 metais, nuo to laiko bendras jų skaičius nuolat buvo mažinamas ir 2010-aisiais šioje mokykloje mokosi 180 jaunuolių, dar 9 lietuviai karo mokslus kremta užsienyje.

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus BNS pranešė, kad šiemet akademijoje pradėjo studijuoti 27 pirmakursiai kariūnai, tai yra perpus mažiau nei pernai (53).

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, tai nėra naujiena, todėl šiuo metu galvojama, kaip geriau išnaudoti brangiai atsieinančias šios aukštosios mokyklos mokymo galimybes. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovė, be kita ko, pabrėžė, kad studijuojančiųjų akademijoje sumažinta ir dėl to, kad stojant į NATO pasikeitė Lietuvos kariuomenės formavimo prioritetai, be to, reikia taisyti eilinių karių ir karininkų skaičiaus santykį Lietuvos kariuomenėje.

„Tai nėra pirmą kartą daromas žingsnis todėl, kad Lietuvos kariuomenėje buvo planuojama kurti dvi brigadas, kad kariuomenė galėtų gintis, o ne tik dalyvauti tarptautinėse operacijose. (...) Tačiau įstojus į NATO perpus sumažinus apimtis ir planuose numačius tik vieną brigadą bei sumažinus kariuomenės finansavimą, tiek karininkų nebereikėjo. Tada pradėta stipriai mažinti, mes dabar mažiname gerokai mažiau“, – BNS aiškino R.Juknevičienė.

Pasak jos, mokymasis Karo akademijoje kainuoja brangiai, todėl „kariūnų negali būti tiek pat, kiek dėstytojų“.

„Kalbėjausi ir su premjeru, bandome kalbėtis su kitų institucijų vadovais, t.y. vidaus reikalais, o konkrečiai pasieniu, policija, priešgaisrine apsauga, taip pat Valstybės saugumo departamentu. Institucijomis, kurios turi statutinius pareigūnus, kad galbūt galėtume kooperuotis, ir šią akademija ateityje daryti kaip struktūrą, kurioje būtų apskritai rengiami statutiniai pareigūnai, o tarp jų – ir karininkai“, – pasakojo R.Juknevičienė.

Šiuo metu, pasak KAM vadovės, yra „sudėtingas svarstymo laikotarpis ir labai greitų sprendimų neįmanoma priimti“. Rugsėjo pabaigoje viziją dėl akademijos ateities jai turėtų pristatyti naujasis karo mokyklos viršininkas Gintaras Bagdonas.

„Mūsų gynybai reikalingas rezervas, o tam reikia rezervo karininkų. Tad gali būti, kad ateityje gal ir padidinsime karininkų priėmimą, tačiau visi stojantieji žinos, kad tikrai ne visi bus priimti į karo tarnybą. Dalis jų taps rezervo karininkais, tačiau jaunam žmogui yra didelė paspirtis, kad jie gaus nemokamą universitetinį išsilavinimą ir galės įsidarbinti kitose tarnybose. Bet čia yra tik projektas, aš nenoriu, kad nueitų žinia, kad taip ir bus“, – pasakojo ministrė.

2009 metais Karo akademiją baigė 42 kariūnai, darbus Krašto apsaugos sistemoje sistemoje gavo visi, 2010-aisiais akademiją taip pat baigė 42 kariūnai, tačiau darbus krašto apsaugos sistemoje gavo 30. Likę 12 tapo rezervo karininkais. 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius