Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Moksliniai tyrimai Lietuvoje: kitas šalis vejamės, bet iki Europos vidurkio toli

Europos politikai suka galvas, ką reikia daryti, kad Europa savo mokslininkų pasiekimais, inovacijomis galėtų konkuruoti su JAV, Japonija ar Pietų Korėja. Visi sutaria: tai pasiekti įmanoma tik tuomet, jei mokslininkai ir verslininkai dirbs kartu. Su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centro analitike dr. Loreta Tauginiene kalbamės apie tai, kaip sekasi bendradarbiauti Lietuvos mokslo ir verslo atstovams.
MOSTA centro analitikė dr. Loreta Tauginienė
MOSTA centro analitikė dr. Loreta Tauginienė / MOSTA nuotr.

– Jei kalbame su Lietuvos verslininkais, regis, visi supranta mokslinių tyrimų ir jų pagrindu kuriamų inovacijų svarbą. Tačiau ar jie patys investuoja savo lėšas, kad jos būtų sukurtos?

– Lietuvos mokslo būklės apžvalga rodo, kad per 2010–2012 metus verslo įmonės į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investavo 789,3 mln. Lt. Daug tai ar mažai? Galime įvertinti palyginę save su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvos verslo investicijos į MTEP siekia 0,24 proc. bendrojo vidaus produkto, daugiau nei Latvijoje (0,15 proc.), bet mažiau nei Lenkijoje (0,33 proc.) ir Estijoje (1,25 proc.). Tačiau nei viena iš šių šalių vis dar nepasiekia Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekia 1,31 proc. bendrojo vidaus produkto.

– Kaip keičiasi ši situacija: verslininkų investicijos auga, ar, atvirkščiai, stengiamasi neišlaidauti?

– Galime pastebėti pozityvias tendencijas. Nepaisant pastarųjų metų ekonominio ir finansinio sunkmečio Lietuvos verslo investicijos į MTEP pamažu auga. Minėtu trijų metų laikotarpiu Lietuvoje verslo investicijos į MTEP, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo pusantro karto. Visgi, siekis didinti verslo investicijas į MTEP mums vis dar išlieka labai aktualus.

– Kurių sričių verslininkai daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus?

– Biotechnologijų, lazerių sektorių atstovai į mokslinius tyrimus investuoja daug, tačiau patys šie sektoriai yra gana maži, kuria nežymią pridėtinę vertę. Tuo tarpu dabartiniai Lietuvos ūkio „garvežiai“, tai yra verslo sektoriai, sukuriantys daug darbo vietų, didelę pridėtinę vertę, daug eksportuojantys, į MTEP investuoja palyginti mažai. Tarp tokių verslo sektorių Lietuvoje yra, pavyzdžiui, augalininkystė, gyvulininkystė, miškininkystė, maisto, gėrimų, chemijos produktų gamyba. Žinoma, ir šiuose sektoriuose turime išimčių, tačiau didžioji dalis juose veikiančių įmonių užuot patys investavę į mokslinius tyrimus verčiau perka technologijas iš užsienio.

Kaip parodė MOSTA atliktas tyrimas, vienas iš sprendimo būdų galėtų būti sukurtos tinkamos sąlygos mokslininkams įsidarbinti verslo įmonėse. Tokiu būdu turėtume ne tik mokslininkus, kuriančius savo verslą, bet ir tuos, kurie taiko mokslo žinias verslui.

– Galbūt toks kelias tikrai yra racionalesnis?

– Problema tokia, kad šis kelias tinkamas tik trumpu laikotarpiu. Tokios įmonės konkurencingos pasaulyje, nes jų gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, kainos yra žemos, o produktyvumas auga pritaikius kitose šalyse sukurtas technologines naujoves. Tokia strategija tinka tol, kol siekiama pasivyti šalis, kurios naujausias technologijas įsidiegė anksčiau. Bet jei tai padaryti pavyksta, susiduriama su vadinamaisiais vidutinių pajamų spąstais: pigių gamybos veiksnių ir svetimų technologinių naujovių nebepakanka norint aplenkti konkurentus. Tuomet vienintele išeitimi tampa investuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, kurti inovacijas patiems. Deja, kol kas žinioms imliausių sektorių indėlis į inovacijas pasitelkiant mokslo žinias šalyje išlieka mažas.

– Kaip manote, kodėl?

– Jeigu pažvelgtume į 2014 m. mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje tyrimo rezultatus, pamatytume, kad mokslo ir verslo dialogas vis dar silpnas, verslininkai neišnaudoja mokslininkų turimų žinių. Mokslininkai įpratę galvoti, kad jų misija – kurti žinias, o ne tenkinti verslo poreikius. Verslininkams, kaip kalbėjome, kartais paprasčiau nusipirkti jau esančias žinias, o ne ieškoti naujų. Tačiau jei į globalią rinką, mokslo žinių taikymą verslininkai žiūrėtų strategiškai, jų įmonės galėtų sparčiau augti.

– Ko reikia, kad šis lūžis įvyktų? Ką dėl to daro valstybė?

– Valstybė turi įvairių priemonių, skirtų skatinti mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimui. Skiriama daug dėmesio inovacijų, bendradarbiavimo paramos programų politikai, technologijų perdavimui. Lietuvoje yra įkurti penki slėniai, kuriuose koncentruojami mokslo ir verslo pajėgumai, kuriami atviros prieigos centrai. Lietuvos sumanios specializacijos strategijoje numatyti MTEP ir inovacijų prioritetai, į kuriuos bus sutelktos didžiausios pajėgos didinant Lietuvos konkurencingumą pasaulyje. Priemonių daug ir svarbiausia, kad jos visos derėtų tarpusavyje. Tuomet visos šios sėklos, kurių pasėta tikrai daug, duos gražių vaisių.

– Ar šiandien mokslinių tyrimų rezultatai Lietuvoje jau pritaikomi praktinei veiklai?

– Pastebime, kad mokslo ir studijų institucijos kur kas aktyviau pradėjo teikti paraiškas patentams. Deja, kol kas fiksuojame tik pavienius atvejus, kad mokslininkai ir verslininkai taptų vieno bendro patento savininkais. Tačiau patys verslininkai taip pat pateikia daugiau patentinių paraiškų – tai rodo jų dėmesį mokslo žinioms ir technologijoms, jų apsaugai ir integravimui į verslo įmonės produktų, paslaugų plėtrą.

– Galbūt mokslininkai ir verslininkai nemoka aiškiai pasakyti, kuo jie vieni kitiems gali būti naudingi ir todėl verčiau dirba atskirai?

– Rengdami Lietuvos mokslo būklės apžvalgą pastebėjome, kad iš visų mokslininkų, turinčių daktaro laipsnį, tik apie 10 procentų dirba verslo įmonėse. Taigi dar turime kur pasitempti pritaikydami mokslininkų žinias ir įgūdžius verslui. Kaip parodė MOSTA atliktas tyrimas, vienas iš sprendimo būdų galėtų būti sukurtos tinkamos sąlygos mokslininkams įsidarbinti verslo įmonėse. Tokiu būdu turėtume ne tik mokslininkus, kuriančius savo verslą, bet ir tuos, kurie taiko mokslo žinias verslui.

– Ar eiliniam Lietuvos gyventojui rūpi mūsų mokslininkų pasiekimai? Kokia jam iš jų nauda?

– Naudą gauna kiekvienas Lietuvos gyventojas – juk mokslininkų laimėjimai stiprina visos šalies ekonomiką, o mes visi norime gyventi turtingoje šalyje. Bet, deja, Lietuvoje mokslu domisi gana retas. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis beveik pusė Lietuvos gyventojų teigė nesantys informuoti apie naujus mokslinius ir technologinius atradimus ir jais nesidomintys. Švedijoje tokių gyventojų yra tik penktadalis, o Danijoje – ketvirtadalis. „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad kuo daugiau gyventojai žino apie mokslo ir technologijų pasiekimus, tuo šalyje yra geriau išvystytos inovacijos. Taigi reikia, kad tiek visuomenė domėtųsi mokslu, tiek patys mokslininkai stengtųsi viešai pristatyti savo veiklos rezultatus, parodyti, kuo jie prisideda kurdami visuomenės gerovę.

logotipas/MOSTA
logotipas/MOSTA

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius