Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Privalumas – ne užsienio diplomas, o kalbų kraitis

Studentai
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Studentai
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Studijomis užsienyje jauni lietuviai susižavi ne tik dėl, jų nuomone, geresnio išsilavinimo, galimybės greičiau pradėti savarankišką gyvenimą, bet ir dėl savotiškos mados. Tokios nuomonės laikosi dalis specialistų, pastebinčių, kad daugiau galimybių darbo rinkoje turi ne baigusieji kurį nors užsienio universitetą, o mokantys ne tik anglų, bet ir kitą Vakarų Europos kalbą. Ypač auga skandinavų kalbų poreikis.

„Dalis jaunimo įsivaizduoja, kad užsienyje gali įgyti kokybiškesnį išsilavinimą, daugiau patirties. Taip pat po studijų tikimasi uždirbti daugiau pinigų ir greičiau įsitvirtinti gyvenime“, – kas lemia pasirinkimą studijuoti užsienyje svarstė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Pasak jo, dalis pasiduoda ir bendrai tendencijai, kai a priori galvojama, jog mokytis užsienyje yra tarsi aukštesnis savęs įprasminimo lygis. Be to, anot S.Jurkevičiaus, kaip argumentą studijuoti užsienyje dalis mokinių pateikia ir galimybę pradėti gyventi savarankiškai, išbandyti jėgas kitoje aplinkoje.

Neįvertina pokyčių gimtinės universitetuose

„Studijos užsienyje tampa lyg ir savotiška mada, kuri yra postsovietinės visuomenės nepasitenkinimo esama realybe išraiška. Vis dar nekritiškai tikima, kad užsienyje viskas yra neva geriau nei Lietuvoje. Be to, nesugebama įvertinti įvykusių pasikeitimų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dažnai mąstoma praeities stereotipais ir nepagrįstai nuvertinamos mokymosi galimybės Lietuvoje“, – „15min“ teigė S.Jurkevičius.

Nuo 2004 metų apie 40 proc. S.Jurkevičiaus vadovaujamo licėjaus absolventų renkasi studijas užsienyje. „Didžioji dalis vyksta į Jungtinę Karalystę. Tokį pasirinkimą lemia tai, kad dauguma mokinių užsienyje gali mokytis tik anglų kalba“, – teigė pašnekovas.

S.Jurkevičiaus nuomone, renkantis studijas užsienyje, pirmiausia reikia pabandyti būti nuoširdžiam su pačiu savimi, gerai pagalvoti apie savo prigimtinius gebėjimus ir galimybę juos realizuoti. „Reikia nepasiduoti viešosios nuomonės spaudimui ir turėti savo argumentuotą nuomonę. Taip pat reikia susirinkti kiek įmanoma daugiau informacijos iš įvairiausių šaltinių apie studijas. Gerai būtų pabandyti pamąstyti ir apie savo gyvenimą po studijų“, – patarimus žėrė S.Jurkevičius.

Jo manymu, Lietuvoje yra puikių studijų programų, nuostabių dėstytojų ir iš esmės atnaujintų auditorijų bei laboratorijų. „Tiesiog reikia domėtis pasikeitimais Lietuvos universitetuose. Be to, gerai užbaigus vidurinę ugdymo programą, valstybė garantuoja nemokamą mokslą aukštojoje mokykloje. Studijuojant galima dalyvauti mainų programose ir vieną ar kelis semestrus pasimokyti užsienio universitetuose. Taigi Lietuvoje studijų galimybės yra tikrai ne mažesnės nei užsienyje“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius.

Iniciatyva svarbi dar studijuojant

Anot personalo atrankos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ projektų vadovo Mantauto Paškevičiaus, dabartinėje darbo rinkoje geriausiai jaučiasi tie, kas yra savo srities specialistai bei ekspertai. „Dėl jų įmonės konkuruoja tarptautiniu lygiu, o atlyginimai beveik nenukentėjo net per krizę. Tai ypač aktualu IT sektoriuje: programuotojai, tinklų specialistai, projektų vadovai ir konsultantai yra ypač paklausūs. Būsimam studentui patarčiau labai rimtai žiūrėti į studijas, daug bendrauti su dėstytojais, rodyti iniciatyvą. Rekomendacijos pabaigus studijas suteiks daug privalumų tarp darbo rinkos naujokų“, – teigė M.Paškevičius.

Anot jo, šiandien, kai globalizacija ir skaitmeninis amžius vis sparčiau naikina geografines ribas, taip pat labai svarbus kalbų mokėjimas. „Lietuva maža valstybė, todėl neišvengiamai tenka mokytis užsienio kalbų, kad galėtume bendrauti su likusia pasaulio dalimi. Kalbų mokėjimas jau nebe privalumas, o būtinybė. Vien su lietuvių kalba konkuruoti darbo rinkoje labai sunku. Kartais net vienos užsienio kalbos gali nepakakti. Pavyzdžiui, jeigu įmonė eksportuoja produkciją tiek į Rytų rinkas tiek į Europos Sąjungos šalis, sunku bus įsidarbinti neturint gerų anglų ir rusų kalbų žinių“, – teigė specialistas.

Auga skandinavų kalbų poreikis

Daugiausia su stambiais investuotojais Lietuvoje dirbantis M.Paškevičius ypač akcentavo augantį skandinavų – švedų, norvegų, danų – kalbų poreikį. „Turimas kalbų bagažas nebūtinai tiesiogiai lemia atlyginimą, bet akivaizdžiai stiprina galimybes įsidarbinti. Viskas priklauso nuo rinkos poreikių. Pavyzdžiui, šiuo metu darbo patirties neturintis studentas, mokantis kurią nors vieną iš skandinavų kalbų, gali nesunkiai rasti darbą, kuris garantuos jam atlygį bent 30 proc. didesnį už vidutinę Lietuvos algą“, – teigė M.Paškevičius. Taip pat, pasak jo, daugėja darbo vietų, kurioje reikalingi žmonės, kalbantys tokiomis Vakarų Europos kalbomis kaip vokiečių, ispanų, prancūzų ir italų.

Šiuo metu darbo patirties neturintis studentas, mokantis kurią nors vieną iš skandinavų kalbų, gali nesunkiai rasti darbą, kuris garantuos jam atlygį bent 30 proc. didesnį už vidutinę Lietuvos algą.
Teigė M.Paškevičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvoje pernelyg daug diskutuojama apie tai, kokių privalumų suteikia užsienyje įgytas diplomas, tačiau iš tiesų ne jis lemia sukauptą žinių kiekį. „Turimas žinių bagažas dažniausiai priklauso nuo studento. Aktyvus studentas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje stengiasi pasiimti kuo daugiau“, – mano M.Paškevičius.

Vis dėlto, anot pašnekovo, užsienyje studijavę lietuviai turi akivaizdžių pranašumų – užsienio valstybėje įgytą pasaulio pažinimą, komandinio darbo bei bendravimo su kitų kultūros atstovais įgūdžių. „Tačiau ir Lietuvos universitetai suteikia galimybes išvykti keliems mėnesiams pagal mainų programas“, – sakė specialistas.

Madai pasiduoda tik silpnos asmenybės

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Vygintas Eidėnas teigė, kad šiuo metu daugiau moksleivių galvoja, jog geriau studijuoti užsienyje dėl kelių priežasčių. „Kai kur mokslas yra visiškai nemokamas arba pigesnis negu Lietuvoje, kiti galvoja, kad užsienio universitetuose jie gali įgyti kokybiškesnį išsilavinimą ir ten sudarytos geresnės sąlygos studentams, tai yra jie turi galimybę dirbti ir mokytis vienu metu, trečias, pagrindinis argumentas, – užsienyje jie randa patrauklesnes ir įvairesnes studijų programas“, – moksleivių norą studijuoti užsienyje lemiančias priežastis vardijo V.Eidėnas.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad yra moksleivių, turinčių tvirtų argumentų, kodėl verčiau rinktis studijas Lietuvoje, o į užsienį ketinančių važiuoti tik pagal mainų programas. „Tokie moksleiviai mano, kad trumpas laikas užsienio universitete ir grįžimas atgal į Lietuvą yra labai naudingas. Jie galvoja, kad ir Lietuvos universitetai siūlo kokybiškas studijas, taip pat yra įsitikinę, kad gali pretenduoti į valstybės apmokamą vietą, tai yra jie tiki, kad egzaminus išlaikys labai gerai. Trečioji priežastis yra ta, kad jie Lietuvoje turi gerą socialinį kapitalą ir nenori jo palikti, į jį įeina šeima, draugai, vertingos pažintys“, – teigė LMS prezidentas.

Jis taip pat sutiko su nuomone, kad neišvengiamai yra žmonių, kurie į užsienį važiuoja, nes „mada šaukia“. „Vis dėlto negalima sakyti, kad jie sudaro didelę dalį išvažiuojančių. Moksleiviai, kurie nėra labai stiprūs kaip asmenybės, akivaizdu, kad kartais būna paveikiami aplinkos, bet, daugelis suvokia, kad apsisprendimas, kur studijuoti, yra labai svarbus “, – teigė V.Eidėnas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min