Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neringa Čereškevičienė apie studijų laikus: neatsimenu, kaip sekėsi paskaitoje po gėrimo „pamokos“

Neringa Čereškevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Neringa Čereškevičienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vienos laidos filmavimo metu koridoriuje sutikta Neringa Čereškevičienė tikino skubanti ir nerodė noro šnekėtis, tačiau išgirdusi, jog pokalbio tema – studijų metai, iškart sustojo ir su džiaugsmu bei juoku prisimenė savo studijų laikus. Moteris noriai pasakojo apie studijų metais patirtus nuotykius ir dėstytojus, lygino šių laikų studentus su praeityje buvusiais. Į klausimus atsako N.Čereškevičienė:

Ką ir kur studijavote?

Aš mokiausi tuometinėje Tautų draugystės ordino valstybinėje konservatorijoje, dabar besivadinančioje Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, kurioje šiuo metu ir dėstytojauju. Baigiau režisūrą ir aktorinį meną, taigi esu režisierė ir aktorė. 
 
Ar dažnai prisimenate studijų laikus ir ar dar bendraujate su studijų laikų draugais?
 
Na, metai tolsta, tad prisiminimų vis mažiau ir mažiau, studijavimą prisimenu vis rečiau. Su draugais, be abejo, bendrauju. Mūsų kursas buvo nemažas, didžioji dalis žmonių atėjo dirbti į televiziją – su manimi mokėsi ir Audrius Stonys, Arūnas Matelis… Visi jie mano grupės draugai.  Susitikimus organizuojame, tačiau nedažnai.
 
Minėjote, kad pati dėstote. Kokie studentai buvo jums besimokant ir kokie – dabar?
 
Turiu pasakyti atvirai: niekas nepasikeitė. Kai mane prieš porą metų pakvietė dirbti į akademiją, labai bijojau. Galvojau, Jėzau, koks dabar tas jaunimas, juk aš pripratus tik su vaikais dirbti. O pažiūrėjus dabar į studentiją iš arti tai lygiai tas pats, mes irgi tokie patys buvom. Tokie pat naivūs, tokie pat geri, tokie pat tingintys ir netingintys. Savo draugų prototipų ieškau ir randu dabartiniuose studentuose ir matau, kaip laikas tiesiog sukasi ratu.
 
Kaip sekėsi studentauti?
 
Studijuoti sekėsi gerai – baigiau su raudonu diplomu. Studentauti, užtat, sekėsi blogai. Esu vilnietė, tad labai pavydėjau tiems, kurie buvo iš kitų miestų ir gyveno „bendrike“ ir ten studentaudavau. Pati į bendrabutį neužsukdavau – ir taip mes kone kartu visi gyvenom, nes paskaitos prasidėdavo aštuntą valandą ryte, o baigdavosi dvyliktą, kartais net pirmą nakties, mat reikdavo atlikti daug darbų. Ir iš tikrųjų mes žiauriai daug dirbom. Tiesiog žiauriai. 
 
Galbūt atsimenate kokių linksmų nutikimų iš studijų metų?
 
Atsimenu vieną, kai dar buvau pirmam kurse. Nei rūkiau, nei gėriau, tad mano grupiokai, grupė bernų, nusivedė mane į „Tauro ragą“ –  tokį barą prie konservatorijos. Neva pamokyti, kaip gerti. Mokino, kad reikia kaip vandenį gerti – užsiversti bokalą ir viskas. Tai po to „vandens“ bokalo man teko nueit į paskaitas. 
 
Kaip sekėsi paskaitoje?
 
Nelabai atsimenu…
 
O dėstytojų neskriaudėte?
 
Kad ne. Buvome per daug susitelkę ties savo užduotimis ir nebuvo kada su tais dėstytojais „durnavot“. Tie dėstytojai buvo pakankamai „zanūdos“ ir griežti ir mums nieko neišeidavo jiems iškrėsti. Mus kaip reikiant skalpavo, neleisdavo atsipalaiduoti, laikė pririštus ant trumpo pavadėlio. Gal dėl to visi tokie genialūs ir išėjom.
 
Galbūt galėtumėte pakomentuoti įsigalėjusią studijų reformą?
 
Iš tiesų nesu labai į ją įsigilinusi. Mano dukra dabar baigia gimnaziją, norės stoti į aktorinį, tad galbūt tada labiau pajausiu. Žinau, kad akademijoje yra problemų su studentų krepšeliais – aktoriukai paprastai matematikoj, fizikoj „nelabai“, tai jų balas gaunasi kiek mažesnis ir tada tenka mokėti už studijas. Mano laiku taip nebuvo – pati gaudavau padidintą stipendiją, tai buvo 40 rublių, aš gyvenau Vilniuje su tėvais ir man tai buvo pinigai „labai normaliai“.  
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min