Kadangi artėjo Lietuvos nepriklausomybės diena Vasario 16-oji, Melburno Lietuvių bendruomenė rengėsi ją paminėti. Arčiausias didelis miestas prie Melburno yra Džilongas, kuriame taip pat veikia lietuvių bendruomenė. Tam, kad minėjimai nesidubliuotų, o norintieji galėtų dalyvauti abiejuose, kasmet viena bendruomenė Vasario 16-ąją švenčia savaitgalį prieš šią gražią dieną, o kita – savaitgalį po. Šiemet pirmieji buvo Melburno lietuviai.
Kartu su krikšto mama susiruošėme į minėjimą, tačiau pasistengėme išvažiuoti gerokai anksčiau ir pakeliui pasižvalgyti po miestą. Pirma vieta, į kurią nuvykome buvo Albert parkas. Ši vieta ypatinga tuo, kad kiekvienais metais aplink čia esantį dirbtinį ežerą vyksta prestižiškiausių pasaulyje „Formulės-1“ lenktynių Melburno „Grand Prix“. Šiemet lenktynių savaitgalis numatytas kovo 24–27 dienomis, tad organizatoriai po truputį ruošiasi: pradėtos statyti tribūnos žiūrovams ir apsauginės tvoros. Pačios lenktynės vyksta miesto gatvėmis, kuriomis beveik 11 mėnesių per metus žmonės važiuoja į darbą ir iš jo grįžta, o kiek daugiau nei mėnesį gatvės būna užtvertos lenktynėms.
Mums labai pasisekė, nes tai buvo paskutinė savaitė prieš gatvių užtvėrimą, todėl mes ne tik turėjome progą iš arti pamatyti trasą, bet ir įveikti visą ratą, kuriuo po mėnesio lėks galingi formulės bolidai. Įveikus trasą ne visai lenktyininiu režimu pasukome miesto link. Krikšto mama vis rodė tai į vieną pusę, tai į kitą pusę, pasakojo kur kokie pastatai, kas kur yra įvykę, o man tiesiog sukosi galva nuo miesto ir pastatų didumo ir net nespėjau visur susigaudyti. Galų gale pasiekėme bažnyčią, kurioje kiekvieną savaitę aukojamos šv.Mišios lietuvių kalba ir susirenka bendruomenės nariai. Šios šv.Mišios taip pat buvo skirtos Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti, todėl šv.Mišių pabaigoje sugiedotas Lietuvos Himnas.
Po šv.Mišių visi nuvyko į netoliese esančius Lietuvių namus. Šis pastatas, priklausantis benduromenei, buvo pirktas prieš kelis dešimtmečius ir yra rajone, kuris šiuo metu tapo labai populiarus, todėl bendruomenė mažą dalį patalpų nuomoja ir taip gali jį išlaikyti. Mano nuostabai į minėjimą susirinko kone 100 lietuvių – dauguma vyresni, kai kurie ir su savo atžalomis. Minėjimą pradėjo jo organizatorė ponia Karazienė, sveikinimo kalbą pasakė dabartinis bendruomenės pirmininkas p. Dennis bei naujoji garbės konsulė Danutė Levickienė, kuriai senasis konsulas perdavė simbolinę Lietuvos vėliavą, kurią pats gavo prieš 14 metų, kai perėmė šias pareigas.
 |
| Vytauto Ulozo nuotr./Melnburnas, Australija |
Vėliau buvo apdovanoti jaunieji žurnalistai. Lietuvių jaunimas skatinamas mokytis lietuvių kalbos bei rašyti straipsnius lietuviškiems laikraščiams – „Pastogė” bei „Tėviškės aidai“, o už atliktus darbus kiekvienais metais jie yra apdovanojami piniginiais paskatinimais už aktyvumą. Vienas iš apdovanotųjų, Aleksas, padėkojo savo lietuvių kalbos mokytojai, kuri labai padeda, kad jie galėtų kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Vėliau visi kartu žiūrėjo ankstesnių metų Vasario 16-osios minėjimo koncertą, vykusį Katedros aikštėje, dainavo kartu su atlikėjais ir garsiai plojo. Nė vienas iš ten buvusių negali ramiai nusėdėti, kai mato Lietuvos vaizdus. Kai kurie Tėvynėje lankėsi visai neseniai, kiti ten nebuvo įkėlę kojos kelioka metų, o kai kurie ir gyvenime nė karto, tačiau visiems Lietuva yra beprotiškai svarbi. Pasibaigus koncertui paprašiau progos tarti keletą žodžių, prisistačiau kaip naujas laikinas bendruomenės narys ir įteikiau keletą dovanų, atvežtų iš Lietuvos. Dalį susirinkusių pavyko prikviesti bendrai nuotraukai, po kurios visi nuskubėjo pietauti. Visi lietuviškai prikirto kugelio (bulvių plokštainio, jei lietuviškai) arba koldūnų ir porą valandėlių šnekučiavosi. Susipažinau su daug įdomių žmonių, net atsirado, kas pažįsta lietuvių, gyvenančių Balarate, apie kuriuos iki šiol nežinojau. Buvo tikrai įdomu pabendrauti su tiek tautiečių. Tiesą pasakius, jau kelios dienos, bet dar neturėjau progos susipažinti su užsieniečiais, o pamačiau jau beveik 100 lietuvių. Kas galėjo pagalvoti.
Po minėjimo pasilikau Melburno centre. Dar sunku susigaudyti kas ir kur yra, tad porą valandėlių pasivaikščiojau po šį didelį ir gražų miestą. Po jį žiūrėdami nuotraukas pasidairykite ir jūs.
 |
| Vytauto Ulozo nuotr./Melnburnas, Australija |
