Ketvirtoje reitingoje vietoje – Šakių rajono savivaldybė, toliau rikiuojasi Kretingos rajono, Alytaus miesto, Druskininkų, Klaipėdos rajono, Pasvalio, Šilalės rajonų savivaldybės. Reitingo pabaigoje atsidūrė Joniškio rajono, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės.
Tyrimo autoriai pažymi, kad pagal atskirus kriterijus Lietuvos savivaldybės labai skiriasi ir net reitingo viršuje esančios savivaldybės turi trūkumų.
Savivaldybės sureitinguotos pagal tokius kriterijus kaip vienam mokiniui skiriama mokinio krepšelio suma, iškritusių iš švietimo sistemos dalis, nepilnamečių nusikalstamumas, vietų darželiuose skaičių, sporto salių ir baseinų prieinamumas vaikams, mokyklų vadovų turima arba ne vadybinė kvalifikacija, valstybinių matematikos ir lietuvių kalbios egzaminų rezultatai.
Infrastruktūra – skirtinga
Tyrimo autoriai pažymi, kad pagal atskirus kriterijus Lietuvos savivaldybės labai skiriasi ir net reitingo viršuje esančios savivaldybės turi trūkumų.
„Vienų rajonų mokyklos laboratorijomis aprūpintos geriau nei Belgijos ar Prancūzijos, nes jų turi po keliasdešimt, ir viena mokyklos laboratorija vidutiniškai naudojasi po 119 ar 139 mokinius (Visagine ir Prienuose), o kitur viena laboratorija vidutiniškai naudojasi 1457 mokiniai (Šilalėje), dar septynių savivaldybių mokyklos bent pakenčiamų laboratorijų apskritai neturi“, – nurodo reitingo sudarytojai.
„Sporto infrastruktūros netolygumai išvis nesuvokiami. Pavyzdžiui, Visaginą pagal šiuos parametrus būtų galima paskelbti beveik rojumi, nes ten yra penki vaikų darželiai, kurių kiekvienas turi po plaukimo baseiną, o štai keturiasdešimties savivaldybių darželiai apie baseinus tegali pasvajoti – čia jų nėra nė vieno. Panašus vaizdas pažvelgus į mokyklas. Stipriai savivaldybės skiriasi ir pagal sporto sales ar stadionus prie mokyklų (vienose juo turi 100 proc. mokyklų, kitose – vos 19 proc.)“, – teigia žurnalas „Reitingai“.
Mokinių mokymosi rezultatų skirtumai įvertinti kaip dramatiški.
„Pagėgiuose pernai už matematikos egzaminą gavusių nuo 50 iki 100 balų tebuvo 12,5 proc., palyginti su visais, kurie laikė šį egzaminą, o, tarkime, Vilniaus mieste – 48 procentai. Už valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą gavusių nuo 50 iki 100 balų Neringoje buvo vos 12,5 proc., o štai Druskininkuose – net 64,5 procento“, – pažymi tyrėjai.
