-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Pasibaigę brandos egzaminai atskleidė ateities perspektyvas

Birželio 18-ąją abiturientai laikė paskutinį brandos egzaminą. Nacionalinio egzaminų centro vadovas Saulius Zybartas teigia, kad pagrindinė sesija praėjo be didesnių nesklandumų, tačiau pokyčių šiais metais pastebėta. Vienas iš jų – ženkliai sumažėjęs kandidatų skaičius.
Pasiruošimas egzaminams
Pasiruošimas egzaminams / 123rf.com nuotr.

– Šiemet laikyti brandos egzaminus rinkosi 44 852 kandidatai. Kiek iš jų neatvyko?

– Kol kas žinoma keturių valstybinių brandos egzaminų dalyvavimo statistika. Vokiečių kalbos brandos egzaminą pasirinko laikyti 477 kandidatai, o laikė tik 389 kandidatai (apie 82 proc. užsiregistravusiųjų). Prancūzų kalbos brandos egzaminą pasirinko laikyti 76 kandidatai. Laikė 71 kandidatas (93 proc.). Anglų kalbos brandos egzaminą pasirinko 19 130 kandidatų. Laikė 18 510 (96,75 proc.). Rusų kalbos brandos egzaminą pasirinko 3069 kandidatai. Laikė 2790 (90,91 proc.).

Mokyklinių brandos egzaminų dalyvavimo statistika tokia. Lietuvių kalbos (gimtosios) mokyklinį brandos egzaminą rinkosi 14 761 kandidatai (2561 kandidatais mažiau nei pernai), egzamine dalyvavo 13 224 (89,6 proc.). Šį egzaminą išlaikė apie 96 proc. kandidatų. Į lietuvių kalbos (valstybinės) mokyklinį brandos egzaminą registravosi 1369 kandidatai. Egzamine dalyvavo 1275 (93,1 proc.). Į dailės mokyklinį brandos egzaminą registravosi 3354 kandidatai. Egzamine dalyvavo 2898 (86,4 proc.).

9697 kandidatai rinkosi laikyti technologijų mokyklinį brandos egzaminą, kuris buvo populiariausias mokyklinis brandos egzaminas šiais metais. Jame dalyvavo 8786 kandidatai (90,6 proc.).

Į gimtosios kalbos (baltarusių) mokyklinį brandos egzaminą registravosi septyni kandidatai, visi ir dalyvavo egzamine. Gimtosios kalbos (lenkų) mokyklinį brandos egzaminą rinkosi 1272 kandidatai, iš kurių dalyvavo 1238 (97,3 proc.). Gimtosios kalbos (rusų) mokyklinį brandos egzaminą rinkosi laikyti 722 kandidatai. Iš jų 660 dalyvavo egzamine (91,4 proc.).

– Ar žinoma, dėl kokių priežasčių tiek abiturientų neatėjo laikyti egzaminų?

– Mano manymu, priežastys įvairios. Dalis abiturientų į užsienio kalbų egzaminus neatvyksta, jei gerai išsilaiko tarptautinius užsienio kalbų egzaminus. Tuomet stodami jie gali pateikti atitinkamą sertifikatą, o balų atitiktis yra nustatoma pagal švietimo ministro įsakymu patvirtintą lentelę.

Kiti mokiniai „apsidraudžia“ laikydami daugiau egzaminų (egzaminai, išskyrus lietuvių kalbos, yra pasirenkamieji). Žinodami rezultatus arba su mokytojais sutikrinę juodraščius gali prognozuoti savo rezultatą. Neatvykimo į egzaminus procentas daugelį metų yra panašus. Tokiais atvejais protokole fiksuojamas neatvykimo į egzaminą faktas.

– Pernai laikyti egzaminus rinkosi 4 757 kandidatais daugiau nei šiemet. Kokios mažėjančių abiturientų skaičiaus priežastys? Juk negali būti kalta vien emigracija, nes emigruoja žmonės, jau baigę mokyklą, o ir gimstamumas per metus vargu ar galėjo taip radikaliai sumažėti.

– Mūsų vertinimu, pagrindinis faktorius, lemiantis abiturientų skaičiaus mažėjimą, yra demografinis. Mokinių skaičiaus prognozės pagal koncentrus rodo, kad paskutiniuose ugdymo koncentruose, apimančiuose  9–12 klases, šis procesas gali tęstis iki 2018–2019 metų. Tiesa, bendras mokinių skaičius mokykloje turėtų stabilizuotis keletą metų anksčiau dėl mokinių skaičiaus didėjimo žemesniuose koncentruose.

– Kaip baudžiate, pažeidusius egzaminų vykdymo tvarką? Kokių pažeidimų šiais metais buvo?

– Jau įvyko visi pagrindinės sesijos brandos egzaminai. Taip pat visi dešimtokų privalomieji pasiekimų patikrinimai. Iš turimų duomenų galima teigti, kad visi iki šiol vykdyti egzaminai praėjo gana sklandžiai. Rimtesnių nesusipratimų neužfiksuota.

Kaip ir kasmet, pasitaikę smulkesni pavieniai atvejai, kaip antai pamirštas dokumentas, sunegalavimas prieš egzaminą ar egzamino metu, išspręsti darbo tvarka mokinių naudai, padedant mokykloms ar savivaldybėms. Na, o įsinešęs mobilųjį telefoną, kaip visada, kandidatas yra šalinamas. Deja, tokių atvejų pasitaikė ir šiemet.

– Ar gavote nusiskundimų dėl egzaminų užduočių?

– Esminių nusiskundimų negavome, tačiau įvairių pastabų ir nuomonių apie visų egzaminų užduotis turime. Brandos egzaminus laiko per 40 000 kandidatų. Dar beveik tiek mokinių dalyvauja pagrindinio ugdymo patikrinimuose, kurie nuo šių metų yra privalomi. Tenka išgirsti skirtingus, kartais diametraliai priešingus vertinimus. Juk abiturientų žinios, įgūdžiai ir gebėjimai mokykloje irgi yra nevienodi, o egzaminas ar patikrinimas yra toks pat visiems jį laikantiems. Tačiau mums, kaip institucijai, nuomonės ir pastabos yra labai svarbios. Pasibaigus sesijai jas apibendrinsime ir, jei to prireiks, priimsime sprendimus užduočių kokybei pagerinti.

– Į „15min“ redakciją rašė nusivylę abiturientai. Jie teigė, kad lietuvių kalbos, istorijos egzaminai buvo per sunkūs. Ar tokių nusiskundimų gaunama kasmet?

– Taip, tokių teiginių pasigirsta kasmet. Natūralu, kad abiturientui sunkiausias egzaminas, kontrolinis ar kitas patikrinimas yra tas, kurį laiko jis pats, ir žymiai lengvesni tie, kuriuos laikė ar laikys kiti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad ir užpernai, ir pernai, ir šiemet didžioji dalis egzaminų parengti pagal tą pačią programą, o panašumui užtikrinti dalis autorių arba recenzentai yra dalyvavę prieš tai buvusių egzaminų rengime. Tai yra vienas iš būdų užtikrinti egzaminų lygiavertiškumui.

Šiek tiek kitokia situacija, kai keičiama egzamino programa (pavyzdžiui, geografijos) ir dėl to keičiasi užduotis. Tuomet moksleiviams visuomet pateikiama pavyzdinė užduotis.

– Kokie egzaminai, be privalomojo lietuvių kalbos, šiemet buvo populiariausi?

– Pasirinkimų tendencijos iš esmės nesikeičia. Be privalomojo lietuvių kalbos brandos egzamino populiariausiais išlieka užsienio kalbos (anglų), istorijos ir matematikos valstybiniai brandos egzaminai. Tarp mokyklinių brandos egzaminų ypač populiarus vienintelis ugdymo procese vykdomas technologijų brandos egzaminas.

Tačiau šiokių tokių pokyčių matome gamtos mokslų srityje. Pavyzdžiui, chemijos egzaminas sulaukia žymiai didesnio populiarumo, jis yra vienintelis, kurio laikančiųjų skaičius padidėjo. Šiemet jį laikyti pasirinko daugiau nei 200 eksternų, o biologijos egzaminą – daugiau nei 400 eksternų.

Manyčiau, kad tai rodo perspektyvių specialybių, tokių kaip medicina, biochemija ir joms giminingų specialybių augantį populiarumą. Paprastai į jas stoja geriausi, labiausiai motyvuoti vaikai, o šių specialistų parengimas Lietuvoje yra labai aukšto lygio.

– Kokį egzaminą rinkosi mažiausiai kandidatų?

– Mažiausiai rinkosi ir laikė užsienio kalbos (prancūzų) valstybinį ir gimtosios kalbos (baltarusių) mokyklinį brandos egzaminus. Mažą prancūzų kalbos brandos egzamino pasirinkimą galimai lemia jau anksčiau, nuo pradinės mokyklos pasirinkta užsienio kalba, kurios mokomasi. O baltarusių mokomąja kalba yra tik viena nedidelė mokykla Vilniuje, tad ir laikančiųjų nedaug.

– Ar kokių nors brandos egzaminų pokyčių šiais metais buvo?

– Apie visus egzaminų sistemos pokyčius privalu informuoti prieš dvejus metus, tad esminių pokyčių nėra. Egzaminų sistema nusistovėjusi ir prognozuojama. Daroma viskas, kad abiturientai jaustųsi saugiau. Kasmet sausį skelbiame bandomąsias užduotis, kad abiturientai galėtų įsivertinti savo žinias ir galimybes, be to, yra paskelbtos preliminarios išlaikymo ribos, kurios jau kelerius metus nekinta.

Tiesa, keli pokyčiai yra. Geografijos egzaminas keičia savo statusą – iš mokyklinio tampa valstybiniu, tad keičiasi jo administravimas ir užduoties struktūra. Šiek tiek keitėsi ir matematikos egzamino programa, bet šie pokyčiai buvo būtini, kad būtų įvestas atsakymų lapas, kuris sudarys galimybę abiturientams išsinešti savo egzamino užduočių sąsiuvinį su juodraščiais, o pateiktąjį atsakymų lapą vertinimui pamatyti internete (tiesa, šiemet darbo demonstravimas internetu matematikai nebus taikomas).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius