Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paskelbti geriausių mokyklų, gimnazijų, universitetų ir kolegijų reitingai: kas parengia daugiausia beraščių ir bedarbių?

Reitingas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Reitingas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo žurnalo „Reitingai“ rengėjai kokybiniais pjūviais išanalizavo visas šalies vidurines mokyklas bei gimnazijas, aukštąsias mokyklas, universitetus bei kolegijas. Skelbiamas geriausiųjų reitingas.

„Manome, kad švietimo reitingai svarbūs ne tik moksleiviams, abiturientams ar studentams, bet ir jų tėvams, giminaičiams, taip pat darbdaviams. Žurnale „Reitingai“ pateikiami itin išsamūs ir platūs švietimo institucijų tyrimai. Tarkime, gimnazijos ir mokyklos reitinguotos net pagal šešiolika parametrų: galima sužinoti, kaip įstaigos abiturientams sekėsi laikyti egzaminus, kiek jie gavo „šimtukų“, kiek abiturientų įstojo į norimus universitetus ar kolegijas Lietuvoje, o kiek užsienyje ir t.t.“, – aiškino projekto vadovė Jonė Kučinskaitė.

Pasak jos, tokia plati ir visapusiška reitingavimo metodika plačiau atspindi tikrąjį gimnazijų ir vidurinių mokyklų pedagogų indėlį į abiturientų pasiekimus.

Gimnazijos ir mokyklos reitinguotos net pagal šešiolika parametrų: galima sužinoti, kaip įstaigos abiturientams sekėsi laikyti egzaminus, kiek jie gavo „šimtukų“.

„Viena vertus, žmonėms, nemėgstantiems gilintis į skaičių kalbą, tokią išplėstinę gimnazijų reitingavimo metodiką gali būti nelengva suprasti, antra vertus, tiems tėvams, kuriems iš tikrųjų rūpi jų atžalų ateitis, toks vertinimas bus labai iškalbingas, nes jis labai išsamiai atskleiidžia kiekvienos gimnazijos stiprybes ir silpnąsias puses“, – aiškino J.Kučinskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pernai daugiausia šimtukininkų parengė ne elitinės Vilniaus ir Kauno, bet regionų mokyklos, kurios, priešingai nei didmiesčių mokyklos, negali pasirinkti geriausių mokinių ir moko įvairių gabumų vaikus.

Skirtingi kriterijai – kita vieta reitinge

Reitinguojant universitetus, jie buvo vertinami pagal 60 parametrų, o kolegijos – pagal 50. Pristatoma, ką apie universitetus ir kolegijas mano darbdaviai, kaip jas vertina studentai, be to, buvo bandoma išmatuoti aukštųjų mokyklų moksliškumo ar tarptautiškumo lygį.

J.Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad konkrečios gimnazijos ar aukštosios mokyklos vieta bet kuriame reitinge smarkiai priklauso nuo to, kokiais parametrais matuojamos institucijos bei kokie svoriai suteikiami konkrečiam parametrui. Tarkime, skirtingų žinomiausių pasaulio reitinguotojų atliekamuose pasauliniuose reitinguose pirmajame dvidešimtuke dominuoja tos pačios aukštosios mokyklos, bet jų pozicijos labai skiriasi. Pavyzdžiui, žinomiausiuose Šanchajaus bei „Webometrics" reitinguose pirmas yra Harvardo universitetas, „Times" – Kalifornijos technologijos institutas, QS reitinge – Masačusetso technologijos institutas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Studetai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Diplomas

J.Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad žurnalo „Reitingai“ vertinimo metodika buvo suderinta su universitetų rektorių konferencija ir kolegijų direktorių konferencija, atsižvelgta į jų pasiūlymus: „Išklausėme jų pastabas, pasiūlymus į daugelį atsižvelgėme, ypač į tai, kaip derėtų paskirstyti svorio koeficientus. Reitinguose buvo remtasi tik oficialiais, patikrintais duomenimis. Tokius parametrus, kurių negalėjome patikrinti, iš viso išbraukėme, kad nebūtų jokių insinuacijų, kalbų, kad neobjektyvu ar panašiai.“

Apklausė ir studentus, ir darbdavius

Reitingų partneris, Lietuvos studentų sąjunga, atliko 4600 studentų apklausą. Sudarant reitingus reprezentatyviai apklausta per 1000 darbdavių. Pastarąją apklausą atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“.

„Džiugu būti partneriais ir matyti išreitinguotas mokyklas, gimnazijas ir aukštąsias mokyklas pagal ganėtinai aiškius ir objektyvius kriterijus. Mes visada sakydavome, kad universitetas ar kolegija yra šiek tiek daugiau nei skaičiai: būtent tą norėjome parodyti ir savo klausimynu“, – aiškino Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Baltokas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Baltokas

Studentai atsakinėjo į 12 klausimų, suskirstytų į tris blokus: kaip studentai vertina studijų dėstymo kokybę, infrastruktūros suteikiamas galimybes ir aukštosios mokyklos administracijos bendravimą, įsitraukimą ir pagalbą jiems.

„Rezultatai rodo, kad kolegijų studentai yra labiau patenkinti aukštosiomis mokyklomis nei universitetų – arba jie tiesiog yra mažiau kritiški. Be to, privačių kolegijų studentai yra labiau patenkinti savo studijomis nei valstybinių“, – rezultatus pristatė studentų sąjungos prezidentas.

Rezultatai rodo, kad kolegijų studentai yra labiau patenkinti aukštosiomis mokyklomis nei universitetų – arba jie tiesiog yra mažiau kritiški.

Būsimiems studentams renkantis aukštąją mokyklą jis rekomenduoja aplankyti norimą mokslo įstaigą ir pabuvoti paskaitose.

„Reitinguodami tiek gimnazijas, tiek universitetus, tiek ir kolegijas, pirmiausia vadovavomės ne tuo, kas ekonomiškai naudinga, efektyvu pačiai institucijai, o tuo, kas yra svarbiausia moksleiviui bei studentui ir jų tėvams. O moksleiviui ir studentui yra svarbiausia kokybė. Todėl kai kam gali sukelti nuostabą, kodėl komerciškai labai sėkmingai veikiantis universitetas ar kolegija žurnalo „Reitingai“ reitinguose yra taip žemai. Atsakymas paprastas – mes vertinome ne absoliučiuosius dydžius, o santykinius. Manau, kiekvienas tėvas norėtų, kad jo sūnus ar dukra rašytų mokslo darbą pas lektorių ar profesorių, kuris žino jo vaiko vardą ir turi ne daugiau kaip 5–7 studentus, o ne pas profesorių, kuris dėsto šimtams studentų, nesugeba jų pažinti nė iš matymo, be to, pas jį darbus rašo nuo keliolikos iki keliasdešimties studentų“, – aiškino J.Kučinskaitė.

Daugiausia bedarbių baigė Vilniaus dailės akademiją

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2014 m. balandžio 1 dieną, po devynių mėnesių nuo studijų baigimo, darbo neturėjo 12 proc. Vilniaus dailės akademijos, 9,2 proc. Vytauto Didžiojo universiteto, 8,4 proc. Šiaulių universiteto, 8,2 proc. Lietuvos sporto universiteto alumnų.

Geriausiai įsidarbinti sekėsi Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universiteto alumnams.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Vilniaus dailės akademija
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Vilniaus dailės akademija

Kalbant apie valstybines kolegijas, balandžio 1 dieną darbo vis dar neturėjo 17,5 proc. Alytaus, 16,6 proc. Žemaitijos, 16,3 proc. Marijampolės, 16,2 proc. Panevėžio ir 14,7 proc. Utenos kolegijų alumnų.

Įsidarbinti geriausiai sekėsi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Vilniaus kolegijos ir Kauno technikos kolegijoms alumnams.

Prašo įvesti papildomą parametrą

Žurnalas „Reitingai“ visas gimnazijas reitingavo pagal 16 skirtingų parametrų.

„Vertinome ne tik tai, kiek paskutinės laidos abiturientų įstojo pirmu pageidavimu į Lietuvos ir užsienio universitetus, bet ir visų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos, užsienio, matematikos, istorijos, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos, IT) rezultatus. Be to, mes vertinome ir kiek šimtukininkų buvo kiekvienoje mokykloje, tai yra, kiek vaikų išlaikė vieną, kiek – du, tris, keturis ar penkis egzaminus šimtukais. Įdomu tai, kad geriausių gimnazijų trejetukas išsidėsto taip: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija bei Vilniaus jėzuitų gimnazija, bet ne jų abiturientai išlaikė egzaminus penkiais šimtukais. Penkiais šimtukais egzaminus išlaikė ne švietimo specialistui nedaug ką sakančių gimnazijų abiturientai: Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico, Mažeikių „Gabijos“, Klaipėdos „Ąžuolyno“, Panevėžio Balčikonio“, – atkreipė dėmesį J.Kučinskaitė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Šolomo Aleichemo mokyklos direktorius Miša Jakobas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Šolomo Aleichemo mokyklos direktorius Miša Jakobas

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas neslėpė: dalis vidurinių mokyklų vadovų skeptiškai vertina reitingus, nes nėra patenkinti tuo, kurioje vietoje atsiduria.

„Liūdna, kai esi paskutinis. Aišku, mokyklos vietą reitinge lemia daug subjektyvių dalykų: laida laidai, abiturientas abiturientui nelygu. Todėl išsilaikyti pirmoje pozicijoje visą laiką sudėtinga. Bet jei tu visada paskutinis? Reitingų statistika parodys, kokioje eilutėje stovėsime, ir kaip mus vertins visuomenė. Dauguma jaunų tėvų, ieškančių vaikams mokyklos, ateina pasidomėję, pasiruošę, jie jau daug ką žino“, – pasakojo 20-oje reitingo vietoje atsidūrusios mokyklos vadovas.

Mokyklos vietą reitinge lemia daug subjektyvių dalykų: laida laidai, abiturientas abiturientui nelygu. Todėl išsilaikyti pirmoje pozicijoje visą laiką sudėtinga. Bet jei tu visada paskutinis?

Jis prisipažino asmeniškai išgyvenantis dėl to, kad po aštuntos klasės dalis jo mokyklos auklėtinių išeina į Vilniaus licėjų, M.Biržiškos, Jėzuitų ar Žirmūnų gimnazijas.

„Todėl manau, kad būtų teisinga, jei reitinguojant mokyklas būtų įtrauktas dar vienas parametras: kiek auklėtinių įstojo į mokyklas, kuriose vykdoma labai rimta atranka“, – patarimą reitinguotojams davė M.Jakobas.

Vertinimo kriterijai

Vertinant universitetus svarbiausia moksliškumas: kiek universitetas sukuria mokslo produkcijos. Kitas labai svarbus parametras, lyginant universitetus, yra tai, keliose kryptyse universitetas rengia mokslo daktarus, mat yra tokių aukštųjų mokyklų, savotiškų mokslo fabrikų, kurios turi kelias dešimt bakalauro ir magistro studijų programų, bet neturi nė vienos doktorantūros nė vienoje kryptyje.

„O juk universitetas pirmiausia yra mokslo institucija, todėl jam turėtų būti svarbios visos trys studijų pakopos“, – pabrėžė J.Kučinskaitė.

Tiek universitetų, tiek kolegijų reitinge labai svarbus kriterijus – alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė: „Vertinome ne tik tai, kaip alumdai darbinasi, praėjus pusmečiui po studijų baigimo, bet ir ką apie kiekvienos aukštosios mokyklos absolventų parengimą kalba darbdaviai: ar jie patenkinti ir apskritai, ar jie turi nuomonę? Apie kai kurių aukštųjų mokyklų alumnus beveik 60 proc. darbdavių, iš 1008 apklaustų, neturi nuomonės. Todėl kiekvienas stojantysis turėtų susimąstyti, kas bus, jei baigsiu aukštąją mokyklą, kurios darbdavys net nežino.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Studetai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Absolventai.

Dar vienas svarbus kriterijus: aukštųjų mokyklų konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – nuolat dirbančių dėstytojų užsieniečių ir užsienio studentų skaičius.

„Labai svarbus ir personalo pasirengimas, studijų lygis, kiek kiekviename universitete ar kolegijoje studijuoja šimtukininkų. Mūsų vertinimu, tai turėtų būti vienas svarbiausių momentų: geriausi pasaulio universitetai yra įsteigę net specialias stipendijas geriausiems abiturientams“, – atkreipė dėmesį žurnalo „Reitingai“ projekto vadovė.

Geriausių Lietuvos gimnazijų dešimtukas:

  • Vilniaus licėjus
  • Kauno technologijos universiteto gimnazija
  • Vilniaus jėzuitų gimnazija
  • Vilniaus Žirmūnų gimnazija
  • Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
  • Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija
  • Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija
  • Kauno Jėzuitų gimnazija
  • Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija
  • Vilniaus Žvėryno gimnazija
 
Žurnalo „Reitingai" informacija/2014 m. gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingas

Kokybiniais pjūviais buvo analizuojamos ir vertinamos visos Lietuvos vidurinės mokyklos bei gimnazijos (iš viso 410): paskutinėse vietose liko Mažeikių Sodų vidurinė mokykla, Trakų r. Paluknio vidurinė mokykla, Švenčionių r. Adutiškio vidurinė mokykla, Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio vidurinė mokykla, Pasvalio r. Vaškų vidurinė mokykla, Vilniaus r. Zujūnų vidurinė mokykla, Bezdonių vidurinė mokykla, Šalčininkų „Santarvės“ vidurinė mokykla.

Geriausių valstybinių kolegijų trejetukas:
1. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
2. Vilniaus kolegija
3. Kauno kolegija

Žurnalo „Reitingai" informacija/2014 m. valstybinių kolegijų reitingas

Geriausių nevalstybinių kolegijų trejetukas:
1. Vilniaus verslo kolegija
2. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
3. Socialinių mokslų kolegija

Žurnalo „Reitingai" informacija/2014 m. nevalstybinių kolegijų reitingas

Geriausių valstybinių universitetų trejetukas:
1. Vilniaus universitetas
2. Kauno technologijos universitetas
3. Vytauto Didžiojo universitetas

Žurnalo „Reitingai" informacija/2014 m. valstybinių universitetų reitingas

Geriausi nevalstybiniai universitetai:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
2. LCC Tarptautinis universitetas

Žurnalo „Reitingai" informacija/2014 m. nevalstybinių universitetų reitingas

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad reitingai bus rengiami dukart per metus – gegužės ir gruodžio mėnesiais.

Jei nebūtų reitingų, Lietuvos jaunuoliai ir jų tėvai neturėtų supratimo, kaip skirtingas aukštąsias mokyklas vertina darbdaviai.

Jis įsitikinęs, kad kokybiška visų šalies vidurinių mokyklų bei gimnazijų, aukštųjų mokyklų, universitetų bei kolegijų analizė yra įdomi keliams šimtams tūkstančių žmonių: vaikams, jaunimui, studentams, jų tėvams, pedagogams, dėstytojams ir pan.

„Jei nebūtų reitingų, Lietuvos jaunuoliai ir jų tėvai neturėtų supratimo, kaip skirtingas aukštąsias mokyklas vertina darbdaviai. Nesužinotume, kur darbdaviai siūlytų stoti savo vaikams, artimiems ir giminaičiams. Kurios aukštosios mokyklos parengia daugiausiai bedarbių: kiek jaunuolių nesusiranda darbo? Nesužinotumėte, ką apie aukštąsias mokyklas – universitetus ir kolegijas – mano dabartiniai jų studentai ir t.t.“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min