Anot jo, mokyklų direktoriams dėl klaidų atestatuose galima būtų skirti papeikimus.
„Jei nors vienas atestatas netvarkingas, ar koks įrašas, vienas dalykas klaidingai įrašytas, reikia stabdyti sistemą, bet jei norėsi to vaiko norus įvertinti, turėsi skaičiuoti prieš skelbdamas, ir iš karto rizikuoji“, – per susitikimą su Studentų sąjungos atstovais trečiadienį kalbėjo P.Žiliukas
Anot jo, prieš pat rezultatų paskelbimą peržiūrėjus atestatus, buvo „išgelbėta“ apie šimtas vaikų.
P.Žiliukas teigė, kad mokyklos atestatuose „pamiršta“ nurodyti, kokiu – „A“ ar „B“ – lygiu moksleivis lankė dalyką, įrašo dalyko pavadinimą ne tokį, koks nurodytas sąraše, perspausdina atestatus palikdamos seną datą, o tai klaidina sistemą.
„Galima elgtis drastiškai – esame kalbėję su ministerija, bet tam, kad parašytume papeikimus direktoriams, jau šaukštai po pietų“, – kalbėjo jis.
Be to, anot P.Žiliuko, problemų organizuojant priėmimą kėlė ir tai, kad neaišku, kaip formuojant konkursinį stojančiojo balą traktuoti tuos laisvai pasirenkamus dalykus, kurių sąrašą mokyklos gali sudaryti savo nuožiūra. Jis tikisi, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įvykdys savo pažadą sudaryti šių dalykų sąrašą, kad mokyklos jų negalėtų įrašyti ranka.
„Gerai, jeigu istoriją vaikas pasirinko ne kaip privalomą dalyką, o kaip laisvai pasirenkamą ir tos pačios apimties, o iš kur mums žinoti – aukštojo mokslo sistemai, – kad tai tos pačios apimties, gal tik pavadinimas sutampa? Arba pasirinko Šilutės krašto istoriją, arba pavadinimu dalyką matematika-informatika, kam jį priskirti? Ir tokių yra keli šimtai“, – teigė jis.
P.Žiliukas taip pat atkreipė dėmesį, kad sistemai sudėtinga susigaudyti dėl kai kurių aukštųjų mokyklų reikalavimų, kai stojant į tą pačią studijų programą vertinami skirtingi dalykai valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms.
„Mus šiais metais kankino Vilniaus universitetas ir Vilniaus pedagoginis universitetas (...) Valstybės finansuojamai vietai konkursiniam balui skaičiuoti yra vieni dalykai, tai pačiai programai valstybės nefinansuojamai vietai imami kiti dalykai. Kompiuteriui ten „stogas važiuoja“, – piktinosi LAMABPO prezidentas.
Jo teigimu, įvairių dalykų „prisigalvoja“ ir Lenkijos Balstogės universiteto filialas, Europos humanitarinis universitetas, Šv. Ignaco Lojolos kolegija.
„Gluminimo daug kas – balai skirtingi, pagal skirtingas sistemas skaičiuoti, o paskui pasipila klausimai, kodėl tas su vienu balu priimtas, kitas su anuo. Čia logika savaeigė“, – teigė jis.
Per pagrindinį priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šiemet jau pasirašytos sutartys su 25 tūkst. 573 pirmakursiais, iš jų 17 tūkst 464 studijuos universitetuose, 12 tūkst. 109 – kolegijose.
Šiuo metu pasirašomos sutartys su pakviestaisiais studijuoti per papildomą priėmimą. Šiame etape pakviesta studijuoti 3358 stojančiųjų, iš jų 643 – į valstybės finansuojamas vietas.
Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 45 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 24 kolegijos. Valstybės finansavimas priėmimui į bakalauro studijas išliko toks pat, kaip pernai. Šiemet valstybė finansuoja beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas: 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.
