Kirkilų kaime gyvenanti Ervina Griciūnaitė iš pirmo žvilgsnio visiškai nepanaši į tą, kuri kapstosi darže ir atlieka ūkio darbus. Ilgi šviesūs plaukai, tobulas manikiūras, papuošalai – atributai, labiau būdingi miesto panelėms. Tačiau ši devyniolikmetė puikiai moka jaunatvišką žavesį suderinti su vyrams būdingesniu dalyku – Ervina jau penkerius metus vairuoja traktorių. Plačiau apie tai rašo laikraštis „Šiaurės rytai“.
Už pagalbą močiutės atlygina pyragais
Traktoriaus vairavimas – tartum šeimos tradicija. Šią transporto priemonę vairuoti moka ne tik jos tėtis, brolis, bet ir mama. Ervinos tėvai – ūkininkai, turintys per 500 hektarų žemės, tad kuo daugiau pagalbininkų, tuo geriau.
Mergina pasakoja, jog iš pradžių traktoriumi važinėdavusi su tėčiu ir jai tai labai patikę. Tad daugiau nei prieš dvejus metus nusprendė įgyti traktoriaus vairuotojo pažymėjimą.
Paklausta, ar moka vairuoti tik traktorių, Ervina atsakė, jog anaiptol – ji gali vairuoti ir automobilį, ir keturratį.
Vaikystėje Ervina niekuo neišsiskyrė iš kitų mergaičių – žaidė su lėlėmis. Tačiau buvo smarki ir, kaip sako pati, „lakstydavo laukais". Bėgant laikui ją ėmė traukti tai, kas neįprasta, ko nedaro kiti.
Paklausta, ar buvo sunku išmokti vairuoti iš pažiūros sunkiai valdomą techniką, Ervina nė negalvojusi atsakė, jog jai padėjo tėtis, tačiau išmokti nebuvo sunku – tai kur kas lengviau nei vairuoti automobilį.
Pačiai Ervinai šis gebėjimas taip pat atrodo neįprastas – pasak jos, visiškai normalu, kai tai daro vaikinai, tačiau keista, kai prie traktoriaus vairo sėdi jauna mergina.
Ervina pasakoja, kad dažnai sulaukia apylinkių gyventojų, į svečius ateinančių su pyragais, obuoliais ir kitomis gėrybėmis. Pasirodo, mergina niekada neatsisako padėti žmonėms – sugrėbia šieną, vežioja grūdus. Yra draugiška ir paslaugi, todėl ypač ją mylinčios kaimo močiutės.
Draugai į Ervinos pomėgį sunkiajai technikai žiūri teigiamai – jiems smagu ir įdomu. Mergina pasakoja, jog turi šaunius draugus, su kuriais gerai sutaria, o šie ją labai palaiko ir netgi dažnai paprašo juos pavežioti. Ervina pasakoja, kad jos vaikinas, iš pradžių sužinojęs apie tokį neįprastą jos gebėjimą, labai nustebo, tačiau jam tai taip pat atrodo smagu.
Traktoriumi vežė ir auklėtoją
Labiausiai Ervina visus žmones nustebino gegužės 27-ąją, kai Biržų „Atžalyno" vidurinė mokykla šventė Paskutinį skambutį. Ervina, pasidabinusi puošnia suknele ir apsiavusi aukštakulniais bateliais, drąsiai sėdo prie traktoriaus vairo ir savo klasės auklėtoją Vandą Stragienę nuvežė į bažnyčią. Pasak Ervinos, auklėtoja sakė, jog kažkokios staigmenos tikėjusis, tačiau, kad prie traktoriaus vairo šventišką rytą sėdės pasipuošusi Ervina, nė nenumaniusi. Mergina pasakoja, jog tokį pokštą, kai bus dvyliktokai, su bendraklasiais jie buvo sugalvoję dar besimokydami dešimtoje klasėje.
Prieš Paskutinio skambučio šventę pasirūpino policijos ir savivaldybės leidimais, kad galėtų šia transporto priemone važiuoti centrinėmis miesto gatvėmis. Atrakcija sužavėti buvo ne tik mokytojai, abiturientai ir miesto žmonės – netgi traktorių lydėjęs policijos ekipažas nesusilaikė telefonais nenufilmavęs neįprasto reginio.
Mėgsta adrenaliną
Kirkilietė mėgsta sportą – jai patinka lengvoji atletika, ypač sekasi šuolių į aukštį ir bėgimo rungtyse. Tuo užsiiminėja nuo penktos klasės. Praėjusiais metais mokykloje gavo aukščiausią Lietuvos kūno kultūros ženklo pažymėjimą. Taip pat ji myli gyvūnus – per gimtadienį gavo šuniuką, be kurio, turi dar du. Laiko ir katę. Kolekcionuoja dramblių figūrėles – jų turi per šimtą, tačiau sako neturinti nė vieno tokio paties, o iš jų yra pirkusi tik vieną – kitus gauna dovanų per šventes arba lauktuvių atveža svečiai.
Ervina niekada nepraleidžia progos paskraidyti lėktuvu, netgi norėtų pati išmokti jį pilotuoti. 2008-aisiais Panevėžyje Ervina šoko su parašiutu iš 600 metrų aukščio.
Sako, jog tai galėtų pakartoti dar daug kartų, tiesiog norėtų šokti iš aukščiau.
Merginai patinka viskas, kas teikia adrenalino – labai nori šokti su guma, tačiau guodžiasi tuo, jog dar suspės.
Paklausta, ką mano apie buvusią mokyklą, besišypsodama mergina nutęsia: „Taip miela ten..."
Pasak Ervinos, „Atžalyno" vidurinėje mokykloje labai draugiški mokytojai, o pati įstaiga labai pasikeitė atėjus naujam direktoriui Vaidotui Butkevičiui. Pasak jos, tai ne direktorius, o draugas, į kurį dauguma mokinių kreipiasi vardu.
Ervina džiaugėsi naujovėmis, kurias Vaidotas Butkevičius įvedė mokykloje – pastatė teniso stalus, išdalino ipad'us (nedidelius mobiliuosius kompiuterius, pritaikytus vaizdo ir garso failų tvarkymui – aut. past.), kurių dėka beveik nebereikia nešiotis knygų. Praėjusią vasarą su direktoriumi ir kitų miestų mokyklų mokiniais visą savaitę plaukė Gaujos upe Latvijoje. Kelionės tikslas buvo pasiekti jūrą. Visi miegodavo palapinėse, virdavosi košes, pakeliui aplankydavo pilis ir muziejus. Ervina pasakojo, jog šiais metais taip pat planuojama panaši kelionė, tačiau ji nevažiuosianti, nes laukia stojamieji egzaminai į aukštąsias mokyklas.
Ateityje Ervina ketina rinktis studijas, susijusias su sportu. Ji dažnai bėga šešių kilometrų distanciją iki Karvės olos. Planuoja studijuoti Lietuvos kūno kultūros akademijoje.
Ervina sakė, jog nemėgsta didmiesčių, tačiau Kaune jai miela, nes ten turi giminių. Neatmeta ji ir galimybės tapti pedagoge – mėgstanti bendrauti su vaikais, tad ateityje mielu noru pakeistų dabartinius „Atžalyno" kūno kultūros mokytojus. Mergina teigia, jog yra galvojusi siekti sporto aukštumų, tačiau tam reikia įdėti daug darbo, be to, mano, jog sportuoti reikėjo pradėti nuo pat mažens.
Save Ervina apibūdino kaip optimistę – retai dėl ko pernelyg jaudinasi. Ir brandos egzaminai jai baisūs nebuvo. Mergina džiaugiasi, kad gali padėti ūkyje. Vasarą žada praleisti namuose – padėti žmonėms ir dirbti tėvams. Nuobodžiauti neteks, nes daug laiko ji sako praleidžianti su draugais. Griciūnų šeimos sodyba – tartum susirinkimo vieta, kur jie visi kartu maudosi tvenkinyje, kepa šašlykus, dešreles.
