Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad motyvacijos testą būsimieji pedagogai dar galės laikyti iki birželio 23 dienos, o stojamųjų egzaminų į menus sesija tęsis iki liepos 3 dienos.
Valstybė šiemet numato finansuoti 850 menų studijų vietų: 540 universitetuose, 310 kolegijose. Pedagoginėms studijoms planuojama skirti 1200 studijų krepšelių: 800 universitetuose, 400 kolegijose.
Stojantieji gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokią aukštąją mokyklą, studijų formą ir finansavimo pobūdį renkasi.
Motyvacijos testo įvedimas – viena iš priėmimo į pedagogines studijas naujovių siekiant atrinkti labiausiai motyvuotus stojančiuosius. Atsižvelgiant į valstybės poreikį šiemet taip pat beveik dvigubai mažinamas pedagoginių studijų krepšelių skaičius, tačiau didinamas finansavimas vienai studijų vietai. Geriausiai studijuojantieji būsimieji pedagogai bus skatinami papildoma tiksline 400 litų stipendija.
Iki šiol internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso užsiregistravo 21917 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 15081 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 1474 asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12–os priėmimo punktų jau pristatė savo brandos atestatus.
Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d.
Bendrąjį priėmimą vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyksta vienu metu. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Valstybės finansavimas stojantiesiems skiriamas pagal mokyklos baigimo rezultatus. Stojantieji į meno studijas dar turi laikyti stojamąjį egzaminą, o norintieji tapti pedagogais – motyvacijos testą. Numatoma, kad 2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, galės rinktis mokamas studijas.
Stojantieji gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokią aukštąją mokyklą, studijų formą ir finansavimo pobūdį renkasi. Studijų formos pagal studijų intensyvumą yra dvi – nuolatinė ir ištęstinė. Ištęstine studijų forma studijuojama lėčiau, ilgiau, ji sudaro galimybę daugiau laiko skirti darbui ar kitai veiklai. Valstybės lėšomis gali būti finansuojama tiek nuolatinė, tiek ištęstinė studijų forma.
Šiemet pagrindinis priėmimas organizuojamas dviem etapais. Pirmojo etapo pabaigoje stojančiajam bus pasiūlyta pasirinkti jam garantuotą valstybės finansuojamą vietą arba mokamą vietą, jei jos buvo pageidavęs. Jei stojantysis pateikto pasiūlymo atsisakys, jis pateks į antrąjį priėmimo etapą, prieš kurį galės koreguoti ankstesnių savo pasirinkimų eiliškumą. Į papildomą priėmimą galės pretenduoti tik dalyvavę pagrindiniame priėmime. Dalyvaujantys papildomame priėmime galės deklaruoti kitus pasirinkimus nei pagrindiniame.
Pirmieji bendrojo priėmimo rezultatai bus skelbiami liepos 23 dieną.
