-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Prekyba rašto darbais – klesti, o daugiau nei pusė studentų tai toleruoja

69 proc. studentų toleruoja nesąžiningą kolegų elgesį perkant akademinius rašto darbus, o dešimtadaliui apklaustųjų yra patiems tekę pirkti kitų parengtus rašto darbus – tokie duomenys gauti atlikus tyrimą „Neteisėta akademinių rašto darbų apyvarta: reiškinio paplitimo mastas ir priežastys Lietuvos aukštosiose mokyklose“.
Dainius Dikšaitis
Dainius Dikšaitis. / LSS nuotr.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia dėmesį į plataus masto rašto darbų pardavinėjimą ir toleranciją šiam reiškiniui bei ragina kuo skubiau spręsti šią opią akademinės etikos problemą.

„Faktas, jog dauguma apklaustųjų yra vienu ar kitu būdu susidūrę su rašto darbų pirkimu, liudija ne vien tai, jog patiems studentams trūksta žinių ir tinkamo požiūrio į savąsias studijas, bet ir rodo mūsų akademinės kultūros skaudulius. Tai signalas, jog problemai spręsti nepakanka finansinių sankcijų ar diegiamo formalaus etikos kodekso, dėstytojų įsitraukimas pernelyg pasyvus, o aukštųjų mokyklų atsakomybė yra nepakankama“, – teigia LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, tik 2 proc. studentų apie rašto darbų pirkimo atvejus praneštų dėstytojams ar aukštosios mokyklos administracijai ir mažiau nei trečdalis (28 proc.) apklaustųjų ryžtųsi kolegą paskatinti elgtis sąžiningai. Tuo tarpu 67 proc. tyrimo dalyvių patvirtino pažįstantys asmenų, kurie perka rašto darbus, o 38 proc. – pažįsta aplinkinių, kurie prekiauja darbais. Girdėję apie prekybą rašto darbais nurodė 97 proc. respondentų.

Dažniausia nesąžiningo akademinio elgesio priežastimi studentai įvardijo norą užsidirbti papildomų pajamų, tokius motyvus paminėjo net 92 proc. apklaustųjų. Anot studentų, nesąžininga veikla taip pat gali būti pateisinama, kai studijos nėra vienintelis asmens užsiėmimas.

„Apklausos rezultatai įrodo, jog dabartinei situacijai keisti būtinas kompleksiškas požiūris, o šiuo metu taikomos priemonės – nepakankamos. Šiuo atveju jau turime kalbėti apie akademinę kultūrą, kuri klesti Lietuvoje, o kartu ir apie akademinės etikos ir procedūros kontrolieriaus institucijos atsiradimą, kuriam Seimas nepritarė praėjusių metų rugsėjį“, – atkreipia dėmesį D.Dikšaitis.

Pasak LSS vadovo, Seimo nariai, stebėdami tokią situaciją Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje, turėtų suskubti ir dar artimiausios sesijos metu atnaujinti diskusiją dėl akademinės etikos kontrolieriaus institucijos. „Mes esame ir būsime organizacija, kuri ragintų patvirtinti kontrolieriaus tarnybos steigimą, nes prieš falsifikavimą, plagijavimą, nusirašinėjimą bei kitas akademinio nesąžiningumo formas derėtų imtis griežtų priemonių. Priešingu atveju rizikuojame ne tik akademinės etikos pamatiniais principais, bet ir aukštojo mokslo kokybe apskritai“, – tvirtina LSS prezidentas.

Tyrimas „Neteisėta akademinių rašto darbų apyvarta: reiškinio paplitimo mastas ir priežastys Lietuvos aukštosiose mokyklose“ buvo atliekamas nuo 2010 gruodžio iki 2011 kovo mėn. Jame dalyvavo per 800 vientisųjų ir ištęstinių studijų studentų iš proporcingai atrinktų Lietuvos valstybinių kolegijų ir universitetų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius