Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rimantas Vaitkus apie 2009-ųjų aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. KTU archyvo nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno technologijos universitete (KTU) vykusių debatų „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ dalyviai sutarė dėl vieno – dabartinę tvarką reikia keisti. Diskusiją pradėjęs Lšvietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra socialiai neteisinga.

Pasak R.Vaitkaus, baigiamieji egzaminai yra nepakankamai objektyvus kriterijus atrenkant geriausiuosius, t. y. nemokančius už mokslą, studentus, studijų kainos yra vienos aukščiausiųjų Europoje, o studijų kokybė ne visada tenkinanti.

„2009-ųjų švietimo ir mokslo sistemos reforma yra didžiausias blogis, kuris buvo padarytas Lietuvoje. Vargas tiems, kas ją sugalvojo“, – susirinkusiems debatuose teigė viceministras.

KTU surengtoje diskusijoje šia aktualia tema pirmą kartą prie apvalaus stalo susirinko keturių interesų grupių – Švietimo ir mokslo ministerijos, studentų, aukštųjų mokyklų darbuotojų ir administracijos – atstovai.

 Debatų dalyviai ir organizatoriai
Debatų dalyviai ir organizatoriai. KTU archyvo nuotr.

„Visi turi savo poziciją, tačiau gana dažnai tiek politikus, tiek studentus valdo interesai, – pasveikindamas susirinkusiuosius sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. – Kviečiu pakilti virš savo siaurų interesų ir pasižiūrėti į problemą pilietiškai.“

Iš trijų Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomų aukštojo mokslo finansavimo alternatyvų jokio palaikymo nesulaikė pirmoji, pagal kurią iš esmės studijų finansavimas nesikeistų, tačiau turėtų būti pagerinamos skolinimosi sąlygos.

„Pirmoji aukštojo mokslo studijų finansavimo alternatyva yra nesvarstytina, nes pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“, – teigė KTU Tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis, diskusijoje atstovavęs ne tik universiteto darbuotojams, bet ir verslo atstovam. Profesorius A.Janulaitis paragino susirinkusiuosius atkreipti dėmesį į tai, kad visur pasaulyje aukštojo mokslo finansavimas remiasi giliu suvokimu apie žmogaus teises, kai užkertamas kelias bet kokiai diskriminacijai – visi arba moka už mokslą, arba visi nemoka.

 KTU profesorius Algis Krupavičius
KTU profesorius Algis Krupavičius. KTU archyvo nuotr.

Kitos dvi ministerijos siūlomos alternatyvos – nedidelės studijų įmokos įvedimas visiems studentams ir studijų įmokos įvedimas turintiems akademinių skolų – sukėlė nemažai diskusijų. Studentams daugiausia klausimų kėlė kriterijai, pagal kuriuos bus vykdomas priėmimas bei studentų galimybės laisvai rinktis pageidaujamas studijų programas. Įvedant nedidelę studijų įmoką visiems besimokantiesiems reikėtų keisti Konstituciją, o tam, diskusiją moderavusio KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, gali pritrūkti politinių jėgų.

„Tai, kad nebe pirmą kartą svarstome šią problemą, rodo, kad turime spręsti šią situaciją, kai esame priversti konkuruoti tarpusavyje, o ne ieškoti išėjimo į tarptautinę erdvę“, – teigė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius docentas Kęstutis Dubnikas. Universitetų atstovai vienbalsiai antrino, jog būtina didinti aukštojo mokslo finansavimą, nes universitetai kuria šalies gerovę visais lygiais – ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu, o nuo aukštojo mokslo kokybės tiesiogiai priklauso ir šalies ateitis.

Apibendrindamas diskusiją A.Krupavičius teigė, kad nors visi ir sutarė, jog egzistuojantį švietimo sistemos finansavimo modelį reikia keisti, pasiūlytąsias alternatyvas derėtų išanalizuoti ir apibrėžti detaliau.

 Debatų akimirka
Debatų akimirka. KTU archyvo nuotr.

Diskusijoje „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ aktyviai dalyvavo sausakimšoje salėje susirinkę klausytojai – studentų, socialinių grupių ir akademinės bendruomenės – atstovai. Klausimus galėjo užduoti ir transliaciją internetu stebėję žiūrovai. Nors ne į visus iš jų diskusijos dalyviai spėjo atsakyti debatų metu, žiūrovų klausimai bus oficialiai atsakyti per keletą ateinančių dienų Facebook paskyroje „Debatai: Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min