Tyrimas „Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams“ penktadienį buvo pristatytas VDU, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Seimo Europos informacijos biuro surengtoje diskusijoje
VDU tyrėjų komanda drauge su kviestiniu Jeilio universiteto dėstytoju R.Vaišniu aiškinosi, kaip socialinė aplinka, kurioje gyvena ir veikia Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų abiturientai, Lietuvoje ir užsienyje bakalauro studijas baigę studentai studentai daro įtaką jų pasirinkimui studijuoti ar toliau tęsti studijas mūsų šalies arba užsienio universitetuose.
Apklaustieji nurodė, kad pasirinkimą, kurios šalies ir kuriame universitete studijuoti, lemia universiteto studijų kokybė, įskaitant juos dominančią studijų programą, ekonominės sąlygos, nulemiančios, ar asmuo turės pakankamai lėšų studijuoti norimą programą norimoje šalyje, asmeninio bendravimo aplinka – draugai Lietuvoje bei įsivaizduojama įdomi daugiatautė aplinka studijuojant užsienyje.
Paaiškėjo, kad draugų rekomendacijos turi itin didelės reikšmės renkantis studijų programą ir universitetą, o mokytojų ar dėstytojų rekomendacijomis jaunimas vadovaujasi rečiau, rašoma pranešime spaudai.
Daugelis pripažino, kad rinkdamiesi studijas nesusipažino ar menkai susipažino su studijų programa. Galbūt todėl dažnai jau po kelių mėnesių subliūkšta susikurtas mitas dėl studijų kokybės – tiek studijuojantieji Lietuvoje, tiek užsienyje patiria, kad reali studijų kokybė neatitinka jų turėtų lūkesčių.
Maždaug po metų kinta studentų nusistatymas dėl gyvenamosios ir studijų vietos: visi pasilikusieji studijuoti Lietuvoje iš pradžių teigė, kad pasirinko studijas gimtinėje, nes nori joje gyventi, o po metų studijų bent ketvirtadalio respondentų požiūris pasikeitė.
Autoriai pateikė rekomendacijas mokykloms, universitetams, akademinėms bendruomenėms, švietimo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, į ką atkreipti dėmesį, kad Lietuvos akademinio jaunimo mobilumas iš emigracijos virstų migracija.
Aptariant pasiūlymus buvo akcentuota nuolatinio dialogo tarp universitetų, visuomenės, valstybės valdžios atstovų, darbdavių būtinybė, nes tik dialogo metu gali būti atskleisti įvairių šalių tikslai, poreikiai ir vertybės.
