„Studijų kokybės ir proveržio, nuolat mažindamas finansavimą, nepasieksi. Turime pagaliau parengti ilgalaikį planą ir prisiimti įsipareigojimą kasmet nuosekliai didinti finansavimą aukštajam mokslui, kito pasirinkimo nėra“, – sakė VU SA prezidentė Inga Kalpakovaitė.
Jai pritaria LSS prezidentas Paulius Baltokas – finansavimo susiejimas su baigiančių mokyklą mokinių skaičiumi iškreipia visą sistemą.
Studijų kokybės ir proveržio, nuolat mažindamas finansavimą, nepasieksi, – sakė VU SA prezidentė.
„Viena vertus, seniai aišku, jog „krepšelio“ sumos, siekiant studijų kokybės tikrai nepakanka, dėstytojų atlyginimai vargani. Kita vertus, toks skirstymas neatrodo racionalus, nes, jei pažiūrėsime į statistiką, tai pamatysime, jog kasmet daugėja į aukštąsias mokyklas stojančių ne iš karto po mokyklos baigimo, o po metų ar kelių pertraukos. Valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo 23,4%, stojančiųjų skaičius nemažėja taip žymiai kaip baigiančių mokyklas“, – teigė P. Baltokas.
Studentai taip pat atkreipia dėmesį, jog dabartinė studentų paramos sistema, Eurydice duomenimis, yra vertinama itin prastai. „Lietuvos studentų pajamos yra vienos mažiausių Europoje (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų būklės apžvalgos duomenimis 2012 m. – 615 litų), o išlaidos studijoms – vienos didžiausių. Tik 21% studentų teigė, kad jiems pakanka gaunamų pajamų, siekiant padengti mėnesio išlaidas“, – teigiama studentų rašte.
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė ir Lietuvos studentų sąjunga pabrėžia, jog dabartinis studijų finansavimas nesukuria prielaidų įgyvendinti vieno iš prioritetinių Bolonijos proceso tikslų – padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Nors šiemet, anot, Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas aukštajam mokslui nemažėjo, studentai yra įsitikinę, jog siekiamybė turėtų būti ne finansavimo dydžio išlaikymas, bet nuolatinis jo didinimas, nes tik tai sukurtų prielaidas Lietuvos aukštosioms mokykloms vykdyti tarptautinio lygio studijas.
