Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studentiškas pasirinkimas: mokslas ar finansinė laisvė?

Studentė
Fotolia nuotr. / Studentė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Studentų ir jų tėvų apklausa parodė, kad dauguma studentų gyvena iš tėvų kišenės ir tik maždaug kas penktas pragyvenimui užsidirba pats. Jaunuoliai greičiau tampa savarankiškesni pradėję gyventi atskirai, tačiau tuomet yra priversti sunkiai balansuoti tarp studijų ir darbo.

80 proc. studentų ir tėvų teigia, kad studentai pragyvena iš tėvų ar šeimos skiriamų lėšų, parodė „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakytas tyrimas. Penktadalis studentų papildomų lėšų prisiduria dirbdami nuolatinį, laikiną darbą arba uždarbiauja vasaros atostogų metu. Kai kurie jaunuoliai turi santaupų (22 proc.), gauna valstybės pašalpą (12 proc.) ar naudojasi studijų paskola (5 proc.). Tik 1 proc. respondentų teigė gaunantys būsimo darbdavio stipendiją.

Savarankiškesni – išvykę studijuoti iš tėvų namų

Tėvų teigimu, motyvaciją dirbti gerokai sustiprina išvykimas studijuoti į kitą miestą – atsiskyrę nuo šeimos jaunuoliai dažniau imasi bet kokio darbo. Tuo tarpu tame pačiame mieste likę gyventi studentai dažniau kreipiasi valstybės paramos ar pašalpos.

80 proc. studentų ir tėvų teigia, kad studentai pragyvena iš tėvų ar šeimos skiriamų lėšų.

Atsakymai skyrėsi priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Studentai, kurie turi du ar daugiau brolių ar seserų, dažniau dirba vasarą ar įsidarbina nuolatinėje darbovietėje, vienturčiai dažniau dirba laikinus darbus bei ryžtasi imti studijų paskolą.

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius sako, kad galima pagirti studentus, kurie nenori būti tėvams našta, siekia finansinės nepriklausomybės, stengiasi kuo greičiau įgyti darbinės patirties.

„Kita vertus, gali nukentėti mokslo rezultatai – juk derinti darbą ir studijas tikrai yra sunku. Dažniausiai studentai bando viską aprėpti miego ir poilsio sąskaita, o tai ypač neigiamai veikia mokymosi kokybę. Jei tėvai nori, kad vaikas turėtų geras sąlygas mokymuisi, bet studento išlaikymas netaptų per didele našta šeimai, reikėtų pradėti planuoti šeimos finansus pakankamai anksti – kai atžala pradeda eiti į mokyklą ar netgi dar anksčiau. Pasirinkus tinkamą būdą, per keletą metų tikrai galima sukaupti pakankamą sumą studento išlaikymui“, – kalba T. Milašius.

Motyvaciją dirbti nulemia tėvų pavyzdys

Dažniausiai studentai bando viską aprėpti miego ir poilsio sąskaita, o tai ypač neigiamai veikia mokymosi kokybę.

Jaunuolių motyvacija ieškotis darbo priklauso nuo šeimos situacijos. Tėvų amžius ir jų darbiniai pasiekimai lemia vaikų požiūrį į darbą bei savarankiškumą. Vidutinio (40–50 m.) amžiaus tėvai dažniau minėjo, kad jų vaikai studijų metu prisiduria dirbdami. Jaunesni (iki 40 m.) tėvai dažniau sakė, kad studentai pragyvena iš tėvų kišenės, o vyresni nei  50 m. tėvai dažniau minėjo, kad studentai kreipiasi valstybės pašalpų.

Įdomu ir tai, kad didesnes pajamas vienam šeimos nariui turinčios šeimos dažniau teigia, kad studentai įsidarbina ir užsidirba pragyvenimui. Čia ypač išsiskiria šeimos, kuriose vienam nariui tenka 1500-2000 Lt pajamų per mėnesį: 55 proc. tokių šeimų tėvų sakė, kad studentų pragyvenimui lėšas skiria tėvai ir beveik pusė tokių šeimų tėvų atsakė, kad studentai dirba. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai – didesnes pajamas gaunantys tėvai perduoda geresnius darbinius ir finansų valdymo įgūdžius savo vaikams, nei tėvai, gaunantys žemesnes pajamas. Todėl suaugę vaikai dažniausiai išlieka tame pačiame socialiniame sluoksnyje kaip ir jų tėvai.

Aktyvūs studentai anksti tampa darbo rinkos dalyviais

Apklausos duomenys rodo, kad aktyvūs studentai stengiasi kuo greičiau įgyti daugiau finansinės laisvės. 87 proc. baigusiųjų pirmą kursą sakė, kad juos išlaiko tėvai, po antro kurso tokių lieka tik 73 proc. Po antro kurso net 27 proc. studentų dirba laikinus darbus – penkis kartus daugiau lyginant su pirmakursiais (5,5 proc.). Dvigubai daugiau antrakursių jau dirba ir vasaros metu (28 ir 14 proc.).

Aktyvūs studentai stengiasi kuo greičiau įgyti daugiau finansinės laisvės. 87 proc. baigusiųjų pirmą kursą sakė, kad juos išlaiko tėvai, po antro kurso tokių lieka tik 73 proc.

Studentai pripažįsta, kad studijų ir darbo suderinimas yra nelengvas uždavinys. Iš Telšių kilusi Greta šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete psichologiją ir dirba įmonėje „EMP recycling“ personalo administratore. Nuolatinį darbą ji susirado, kai pradėjo studijuoti magistrantūroje. „Nebegaunu stipendijos, tad nutariau ieškotis darbo. Buvau įsidarbinusi pilnu etatu, tačiau greitai supratau, kad man per sunku tokį darbo krūvį derinti su dieninėmis studijomis ir susimažinau iki pusės etato“, – apie studijų ir darbo derinimą pasakoja būsima psichologė.

Greta sako, kad dirbdama puse etato, save visiškai išlaiko, gali sau leisti daugiau pramogų, nei nedirbantys kursiokai ir netgi pavyksta truputį susitaupyti. Bakalauro studijų metais ji gaudavo 500 Lt stipendiją, dar apie 200 Lt per mėnesį būsto nuomai skirdavo tėvai. „Studijos buvo tarsi mano darbas, todėl realiai dirbdavau tik vasarą ar laikinus darbus“, – prisimena mergina.

Tyrimas parodo, kad merginos dažniau dirba nuolatinį darbą, o vaikinai dažniau uždarbiauja laikinuose darbuose. Studijų paskolas ima tik 1,6 proc. merginų ir 9,5 proc. vaikinų. Kauniečiai studentai dažniau gyvena iš savo santaupų (31 proc.), o vilniečiai – dažniau dirba nuolatinį darbą (25 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrimą atliko 2014 metų rugpjūčio 25-31 dienomis, buvo apklausti 307 pirmo-antro kurso studentai ir 302 tėvai, turintys studijuojančių vaikų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min