Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studento portretas: dirbantis, bet išlaikomas artimųjų

Tyrimas parodė, jog studentų pajamos yra mažesnės nei išlaidos, didelė dalis jų yra priversti prašyti tėvų paramos.
„15min“ nuotr. / Tyrimas parodė, jog studentų pajamos yra mažesnės nei išlaidos, didelė dalis jų yra priversti prašyti tėvų paramos.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje dirba kone kas antras studentas, nepaisant to, didelę dalį jų išlaiko tėvai ar artimieji, kurie padeda ne tik išlaikyti būstą, susimokėti už mokslą, bet ir nusipirkti maisto.

Tai rodo 2009–2010 metais atliktas „Eurostudent IV“ tyrimas, atskleidęs pagrindinius studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygų aspektus, bei tų sąlygų pokyčius nuo 2007 metų. Tyrimas yra atliekamas 25 Europos šalyse, su Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatais nuo šiandien galima susipažinti internete adresu Eurostudent.lt.

Daugiau nei pusė apklaustų studentų nurodė per pastaruosius metus turėję apmokamą darbą. Tyrimo duomenimis, vidutinės bendros studentų pajamos per mėnesį siekia 991 Lt (iš kurių paties studento uždirbamos pajamos siekia vos 377 Lt), o išlaidos – 1039 Lt. Didelę dalį pajamų sudarė artimųjų parama (429 Lt), o pašalpos ar stipendijos – vidutiniškai tik 56 Lt per mėnesį.

Didžiąją dalį savo uždirbtų pinigų studentai išleidžia kasdienėms reikmėms ir laisvalaikiui, o tėvai dažniausiai apmoka sąskaitas už būstą. Be to, tėvai ir artimieji dažniau padengia su studijomis susijusias išlaidas – mokesčius už mokslą, studijoms reikalingos medžiagos pirkimą ir pan.

Lyginant su 2007 metų apklausa, studentų pajamos išaugo apie 15 proc., tačiau tuo pačiu laikotarpiu jų išlaidos padidėjo 20 proc. Daugiausia didėjo būsto, mokesčio už studijas ir transporto išlaidos, o mažėjo medicinos ir studijoms reikalingos medžiagos įsigijimui skirtos išlaidos.

Apklausą užsakiusios Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas pastebėjo, jog dauguma studentų yra priversti prašyti tėvų paramos arba imti paskolą, kadangi išlaidos smarkiai viršija jų pačių pajamas. „Tokios situacijos negerina ir faktas, jog nuo 2007 metų studentų stipendijos sumažėjo ketvirtadaliu“, – teigė jis.

Studijoms stinga dėmesio

Apklausa parodė, jog mokymuisi ir studijoms aukštojoje mokykloje studentai per savaitę vidutiniškai skiria 17,6 val., dar apie 10,5 val. jie mokosi savarankiškai, o apie 11,4 val. skiria darbui.

A.Markas atkreipė dėmesį, jog bendrai mokymuisi studentai per savaitę skiria iki 30 val., o tai yra ketvirtadaliu mažiau, nei numato studijų programos.

Tam ir yra įvairios studijų formos, kad galėtų studentas derinti studijas su darbu daug lanksčiau, – sakė N.Putinaitė.„Remiantis šiais rodikliais galima teigti, jog kokybinių pokyčių aukštajame moksle nuo 2007 metų ne tik nefiksuojama, bet įžvelgiama labiau neigiama tendencija – studentai vis mažiau laiko skiria ir studijoms auditorijose, ir savarankiškam mokymuisi. Tai patvirtina ir gauti duomenys, jog pusei apklaustųjų kita veikla yra svarbesnė arba tiek pat svarbi kiek ir studijos“, – 15min.lt sakė A.Markas.

Pasak jo, lyginant su 2007 metais, studentai teigiamų pokyčių aukštajame moksle nepatyrė. „Todėl natūralu, jog, lygindami Lietuvos išlaidas studijų metu bei įgyjamo išsilavinimo kokybę, studentai vis dažniau renkasi užsienio aukštąsias mokyklas, o pasirinkę studijas Lietuvoje vis rečiau grįžta į savo gimtąjį regioną. Nevykdant pokyčių studentų socialinėje ir ekonominėje aplinkoje bei ir toliau negerinant studijų kokybės Lietuvoje gali dar labiau atsiskleisti dvi demografinės (o kartu ir ekonominės) problemos: jaunimo emigracija į užsienio valstybės ir jaunimo emigracija iš Lietuvos mažesnių miestų“, – sakė A.Markas.

ŠMM: studentai renkasi patys

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, jog valstybė neturi galimybių didinti investicijų į studijų sistemą, tačiau laikosi pozicijos, kad stipendijas aukštosios mokyklos galėtų dalinti efektyviau.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebėjo, jog studentai dirba ir kitose šalyse. Anot jos, kiekvieno studento atvejis yra individualus – vieni nenori imti paskolų, kad baigus studijas nereikėtų jų grąžinti, kiti nenori būti našta tėvams, todėl susiranda darbą.

Viceministrės teigimu, dienines studijas pasirinkę studentai dirba rečiau, o didelė dalis vakarines ar neakivaizdines studijas pasirinkusių studentų darbą turi. „Tam ir yra įvairios studijų formos, kad galėtų studentas derinti studijas su darbu daug lanksčiau“, – teigė N.Putinaitė.

Anot jos, svarbiausia, kad santykiai su darbdaviu būtų pakankamai lankstūs ir kad darbas netrukdytų mokslams. „Ir tyrimas rodo, kad studentai tarsi nesiskundžia, kad darbas trukdytų jų studijoms“, – sakė N.Putinaitė.

Viceministrė pabrėžė, jog ŠMM ragina aukštąsias mokyklas skirti stipendijas 3–5 proc. geriausiai besimokančių studentų ir kad jų dydis siektų 600–800 Lt. „Anksčiau, tarkim, 2008 metais, būdavo tokių atvejų, kad kai kurie universitetai beveik visiems studentams išdalydavo po 40 Lt. Aišku, nei vienam studentui tai nieko gero neduoda. Todėl mūsų noras buvo tas, kad būtų išskirti tie keli procentai geriausiai studijuojančių, kurie galėtų nedirbti ir visą dėmesį sutelkti į studijas“, – sakė pašnekovė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min