„Aš esu legenda“ – apie tautą, kurią suvienijo didūs kunigaikščiai. „Aš esu legenda“ – apie senovės miestą, kurį tarp trijų kalvų įkūrė paliepus geležininiam vilkui. „Aš esu legenda“ yra apie kraštą, kuris garbino perkūną ir ąžuolus. „Esu legenda“ – apie kryžiais puoštus metalo riterius, kurie krisdavo nuo padavimais apipinto krašto milžinų. Milžinų ne savo ūgiu, bet drąsa ir ištverme. Ten, kur jie krito, kildavo pilkapiai, kurie stūkso dar šiandien. „Aš legenda“ didvyrių, kurių armijos priešams atrodė lyg ąžuolų miškai, o jų kalavijų kirčiai skrodė lyg žaibai.
„Aš esu legenda“ – apie valstybę, kuri driekėsi nuo Baltijos purslų iki Juodųjų vandenų. „Esu legenda“ – apie karius, kurių žirgai skrosdavo ligumų platybėmis. „Esu legenda“ yra apie Europos vartų sargus, kurie saugojo Europą nuo baisiųjų Azijos klajoklių. „Esu legenda“ – apie dviejų tautų sąjungą, kuri mūšio lauke parklupdė naujojo pasaulio tikėjimo nešėjus. „Aš esu legenda“ apie girių valdovus, kūrių jėgą garsėjo užjūriuose. Sakai varvėdavo jų kirvių ašmenims skrodžiant storiausius kamienus. „Aš esu legenda“ apie nepaprasto grožio merginas, kurios akindavo savo skaisčiais plaukais, o jų akių mėlynėje skęsdavo užjūrio vyrų širdys.
„Aš esu legenda“ – apie tautą, kurią trims šimtams metų į nelaisvę paėmė priešas. Apie tautą, kurią be paliovos naikino, o šviesiausius išminčius trėmė į amžino įšalo žemė. „Esu legenda“ – apie kraštą, kurio žmonės stojo vienas šalia kito ginti savo laisvę. „Esu legenda“ – apie brolius ir seseris, kurių tikėjimas lygiai taip kaip kadaise stiprino vienas kitą, virto ąžuolų giria, tokia tankia, jog net plieniniai priešo žvėrys jos nebepalaužė. „Aš esu legenda“ – apie feniksus, kurie pakilo iš pelenų, kai priešas to nebesitikėjo, o su lyg jų pakilimu griuvo raudonoji imperija. „Aš esu legenda“ – apie tautą, kurios vardas aidi jau tūkstantį metų ir aidės dar tūkstantį.
Kas aš esu? Aš esu Legenda – gyvas įrodymas. Manęs nesunaikins joks ginklas, o garsas apie mane aidės istorijos platybėse. Aš būsiu tol, kol tau manęs reikės, kol apie mane galvosi, kol apie mane kalbėsi, kol tavo darbai rodys, kad aš esu tiesa. Nepamiršk manęs, nes nei viena legenda netaps melu, kol jos sūnūs ir dukros kartos tėvų žygdarbius, o senovės milžinų kraštas vadinsis – Lietuva.
